DUK

Kompensacija už būsto šildymą sunkiau besiverčiantys gyventojai gali gauti šildymo sezonui pateikus prašymą bei reikiamus dokumentus seniūnijoje.

Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos  2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-127 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktu, priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims. Turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas.

Vadovaujantis Taisyklių 49 punktu,  taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.

Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbams leidimus išduoda Savivaldybės vykdomoji institucija.

Prašymus dėl medžių kirtimo, genėjimo prašome pateikti seniūnijai, kurioje yra jūsų nurodyti želdiniai arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dokumentų priėmimo langelyje arba atsiųsti el. paštu vrsa@vrsa.lt.

Į bendrojo ugdymo mokyklas priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.  Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (vaikas gali būti priimamas mokytis vienais metais anksčiau, jei jis buvo ugdytas pagal priešmokyklinio ugdymo programą).  Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų. Prašymas pasirinktai mokyklai pateikiamas nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.

Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį priimami asmenys, baigę pradinio ugdymo programą ir pateikę pradinio išsilavinimo pažymėjimą (kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą), pagal antrąją dalį - pateikę mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus. Prašymas pateikiamas pasirinktai mokyklai nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka. 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų rašytinį sutikimą.

Prašymų priėmimas vykdomas Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-16, nustatytu laiku – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos ir per mokslo metus asmenys priimami tik į laisvas mokyklos vietas. Jei per mokslo metus į bendrojo ugdymo mokyklą atvyksta asmuo, gyvenantis tai mokyklai priskirtoje  aptarnavimo teritorijoje, ir joje yra laisvų vietų, jis priimamas į  atitinkamą klasę. Jei nėra laisvų vietų, siūloma kreiptis į artimiausią tą pačią programą vykdančią bendrojo ugdymo mokyklą.

Taip. Prašymų ir dokumentų priėmimas vykdomas pasirinktoje mokykloje  direktoriaus nustatyta tvarka.

Pateikiamas prašymas, kuriame nurodoma:

- asmens, pageidaujančio mokytis, vardas ir pavardė, gimimo metai, asmens kodas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, telefonas, elektroninio pašto adresas;

- mokyklos, kurioje pageidaujama mokytis, pavadinimas;

- asmens priėmimo mokytis data;

- mokymo klasė;

- mokymo kalba;

- pageidaujamas dorinio ugdymo dalykas (etika, tikyba);

- tėvų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, mobiliojo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;

Pridedami: 

- dokumentai, patvirtinantys pirmumo kriterijus;

- sutikimas, kad duomenys apie priimamą mokytis asmenį būtų gauti iš kitų institucijų;

- sutikimas, kad pateikti duomenys būtų naudojami priėmimui į mokyklą vykdyti;

- patvirtinimas, kad pateikti duomenys yra teisingi ir asmuo yra tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymą.

Jei prašymas pateiktas nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos, į pasirinktą mokyklą  asmenys priimami tik tuo atveju, jeigu joje yra laivų vietų.

Mokytis į konkrečią mokyklą pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas gali būti priimti asmenys iš kitų rajono vietovių.  Suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi, į mokykloje esančias laisvas vietas gali būti priimti asmenys iš kitų  savivaldybių.

Jei prašymų pradėti mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis  ar vidurinio ugdymo programą iš mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenančiu asmenų gauta daugiau, nei mokykla gali priimti, pirmiausia priimami mokiniai, baigę šioje mokykloje pradinio ugdymo programą (4-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 5-ojoje klasėje; mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį šioje mokykloje (8-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 9-ojoje (I gimnazijos) klasėje; mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį šioje mokykloje ir apsisprendę tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą; asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys.

Artimiausiu metu planuojama įdiegti visuotinę el. paslaugą,  skirtą centralizuotai vykdyti mokinių priėmimą į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas.

Asmenų priėmimą į mokyklą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.  Komisijai išnagrinėjus prašymus ir įvertinus priėmimo prioritetus, sudaromi priimamų į mokyklą asmenų sąrašai pagal klases. Apie skirtą vietą ugdymo įstaigoje mokykla informuoja tėvus elektroniniu paštu ar kitomis jų nurodytomis priemonėmis per tris darbo dienas.

Išsamesnė informacija:

Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-16.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. T3-14 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų patvirtinimo“.

Centralizuoto vaikų priėmimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T3-326 

Detalesnė informacija: https://www.vrsa.lt/svietimas/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/437

Prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes pateikiami informacinėje sistemoje (toliau – IS) www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

Visi vaikai į Įstaigas priimami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo IS duomenų bazėje datą. Eilės sudaromos konkrečioms vaikų amžiaus grupėms. Vaikui perėjus iš vienos amžiaus grupės į kitą, eilė yra perskaičiuojama, išliekant pirmenybę suteikiančioms sąlygoms. Vaikai priskiriami į grupes pradedant nuo vyriausio amžiaus vaikų grupių.

Pirmenybė skirti vaikui vietą Įstaigoje taikoma vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra ne mažiau kaip 2 metai Įstaigos aptarnavimo teritorijoje vaiko priėmimo į Įstaigą dienai.

Formuojant eiles prioritetas teikiamas:

• vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vyresnių, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose arba dieninėse visų tipų mokymo įstaigose;
• vaikams, kurių brolis ar sesuo jau lanko/mokosi toje pačioje Įstaigoje;
• pedagoginių darbuotojų/ švietimo įstaigų vadovų, deklaruotų Vilniaus rajono savivaldybėje, dirbančių ne mažiau nei pusę metų ir turinčių nenutrauktą darbo sutartį švietimo įstaigoje, veikiančioje Įstaigos aptarnavimo teritorijoje, vaikai;
• vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (jeigu vienas iš tėvų miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu);
• vaikams, kurių vienam iš tėvų (globėjų) nustatytas ne didesnis kaip 40 procentų darbingumas.

Neturintys prioritetų vaikai į darželį priimami bendrąja tvarka, pagal prašymo registravimo IS duomenų bazėje pateikimo datą.  

Į Įstaigas be eilės priimami:

• vaikai, kuriems Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas;
• įvaikinti ir globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji priežiūra nustatoma tėvų prašymu), kurie registruoti Savivaldybėje, informacinėje sistemoje pateikus įrodančio (-ių) dokumento (-ų) kopiją (-as).

Norint keisti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą reikia teikti naują pašymą. Prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes pateikiami IS www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

IS tvarkytojas laukiančius vaikus, kuriems skiriama vieta Įstaigoje, priskiria į Įstaigos grupes nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. Naujai priskirtų į Įstaigą vaikų ugdymo procesas organizuojamas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. Kita Įstaigos lankymo pradžios data gali būti nustatyta suderinus su Įstaigos vadovu. Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą Įstaigoje pranešama telefonu ir (ar) elektroniniu laišku. Asmeniui, registravusiam prašymą elektroniniu būdu, prisijungus prie IS www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė taip pat galima matyti savo vaiko informaciją, susijusią su skirta vieta švietimo įstaigoje.

Informacija apie vaiko vietą eilėje teikiama www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė. Kiekvienų metų sausio mėn. pirmą darbo dieną pradedama rodyti eilė einamiesiems kalendoriniams metams vaikams, kurių prašymuose švietimo įstaigos lankymo pradžios data nurodyta einamieji kalendoriniai metai.

• ligos, pirmąją neatvykimo dėl ligos dieną informavus švietimo įstaigą bei pateikus tėvų (globėjų) pateisinamą raštą įstaigos vidaus tvarkos dokumentuose nustatyta tvarka;
• tėvų (globėjų) kasmetinių, nemokamų atostogų ar teisės aktų nustatyta tvarka tėvams (globėjams) suteiktų papildomų poilsio dienų, pateikus dokumentą iš darbovietės;
• tėvų (globėjų) darbo pagal kintantį darbo grafiką, pateikus iš darbovietės pažymą arba patvirtintus darbo grafikus iki kito mėnesio 2 d., kuriuose būtų nurodytas nedarbo dienų skaičius;
• tėvų (globėjų) ligos metu, pateikus tai patvirtinančius dokumentus (prašymą ir nedarbingumo pažymėjimo kopiją);
• motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, pateikus tai patvirtinančius dokumentus (prašymą ir pažymą apie nėštumo ir gimdymo atostogas);
• mokinių atostogų (jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantis vaikas turi brolių ar seserų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje), pateikus prašymą ir pažymą iš mokyklos;
• nelaimių šeimoje (artimųjų mirtis ir pan.), ne ilgiau kaip 3 dienas (raštiškai pateikus prašymą įstaigos vadovui);
• dėl ekstremalių įvykių ar esant 20^o C šalčio ir žemesnei oro temperatūrai;
• kai nėra galimybės atvežti vaiką į darželį dėl gamtos sukeltų kliūčių (užpustyti, užtvindyti keliai ir pan.), raštiškai pateikus prašymą įstaigos vadovui;
• kai švietimo įstaiga ar grupė uždaroma dėl remonto darbų, karantino, paskelbus epidemiją.

Tėvai (globėjai) mokesčio ugdymo reikmėms tenkinti nemoka:

• už šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienas, švietimo įstaigų uždarymo metu ir jei priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos trukmė yra 4 valandos;
• jeigu vaikui nustatytas neįgalumas, žymūs vystymosi sutrikimai, kompleksiniai sutrikimai, vaikas serga epilepsiją, sunkios formos alergija, diabetu, autizmu, onkologine liga, yra protiškai atsilikęs, (pateikia patvirtinančius dokumentus).

Iki einamųjų metų balandžio 1 d. prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupes teikiami informacinėje sistemoje www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

Prašymų priimti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą į priešmokyklines ar jungtines grupes (jungtinėje grupėje vykdomos priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos) pateikimo būdai:

• tėvai (globėjai) pageidaujantys, kad jų vaikas baigęs ikimokyklinio ugdymo programą tęstų ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą lankomojoje švietimo įstaigoje, pateikia prašymą ateinantiems mokslo metams švietimo įstaigos vadovui;
• tėvai (globėjai), kurių vaikas lanko švietimo įstaigą, kuri nevykdo priešmokyklinio ugdymo programos, teikia prašymą į pageidaujamą įstaigą informacinėje sistemoje www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.
• tėvai (globėjai), kurių vaikas lanko švietimo įstaigą, kuri vykdo priešmokyklinio ugdymo programą, tačiau pageidauja pakeisti lankomą įstaigą, teikia prašymą į pageidaujamą Įstaigą informacinėje sistemoje www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

Neturintys galimybių registruoti vaiką elektroniniu būdu,  gali pateikti pasirašytą prašymą el. paštu vrsa@vrsa.lt, registruotu paštu arba pildo prašymą Savivaldybėje. Prie prašymo pridedami prioritetą (-us) įrodančio (-ių) dokumento (-ų) ir vaiko gimimo įrašą liudijančio išrašo kopijos.

Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos patvirtintas Centralizuoto vaikų priėmimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas nenumato kompensacijų ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams už privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymą.

Vilniaus rajono savivaldybė visiems tėvams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį, kompensuoja 30 proc. mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų maitinimą Savivaldybės švietimo įstaigose. Taip pat taikomos papildomos lengvatos nuo 50 iki 100 proc. tėvams už vaikų išlaikymą, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį bei kitas priežastis.

Lėšos yra apyvartoje. Kasdien yra išduodamos pažymos, kai tik atsiranda lėšų.

Lėšos grįžta, kai kažkuriai šeimai bankas/unija nebesuteikė kredito, šeima nusprendė nebeįsigyti būsto, šeima būstą įsigijo už mažesnę kainą nei 87 000 Eur ir t.t. Pinigai, kurie buvo rezervuoti šeimoms ir nepanaudoti, grįžta atgal į lėšų „krepšelį“ ir pažyma išduodama šeimai, kuri laukia eilėje pirmu Nr.

Eilė yra viena visoje Lietuvos Respublikoje, ji neskirstoma rajonais.

Tai reiškia, kad artimiausiu metu Jūsų šeimai bus suformuota pažyma finansinei paskatai.

Ne.

Per 4 mėnesius.

Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme yra numatyta prievolė, nepriklausomai nuo to, ar šeima turi turto, ar ne, ji privalo VMI deklaruoti turtą, forma FR0001.

Taip.

Jūs turite kreiptis į banką/kredito uniją ir išsiaiškinti, ar gautumėt paskolą būstui įsigyti ir kiek gautumėt lėšų. Savivaldybė netikrina Jūsų pajamų.

Finansinė paskata skiriama jaunoms šeimoms (sutuoktiniams) ar vienišiems asmenims, auginantiems nepilnamečius vaikus. Vienam gyvenančiam asmeniui (jei nėra santuokos ir/ ar neturi nepilnamečių vaikų) ji neteikiama.

Ne. Svarbu, kad būtumėt deklaravę gyvenamąją vietą LR.

Puiku ir pilietiška deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone įsigytame būste. Savivaldybės biudžetas pildosi ir iš Jūsų pajamų, o Jūs tikrai norėsite savo gyvenamojoje vietoje turėti prižiūrėtus kelius, apšvietimą, vaikų darželį ar mokyklą. Tad padėkite tai savivaldybei, kurioje planuojate gyventi. 

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Kompensacija negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Pareiškėjui nuomojamo buto adresu yra išsiunčiamas pranešimas, kuriuo patvirtinamas kompensacijos skyrimas/neskyrimas bei nurodoma skiriama kompensacijos suma.

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir yra pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.

Kompensacija skiriama nuo pateikto prašymo dienos bei skaičiuojama už atitinkamą išnuomotų dienų skaičių.

• Paramą būstui išsinuomoti gali gauti Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą:
• Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų šeimos nariai;
• kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai;
• užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
• užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvoje.

Ši informacija pateikiama čia: https://www.vrsa.lt/bustas/parama-bustui-issinuomoti/asmenu-ir-seimu-turinciu-teise-i-parama-bustui-issinuomoti-irasymas-i-sarasa/565.

Šie duomenys skelbiami Vilniaus rajono savivaldybės tinklapyje www.vrsa.lt, skiltyje Pradžia > Būstas > Sąrašai > Sąrašas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti.

Ši informacija pateikiama čia: https://www.vrsa.lt/bustas/parama-bustui-isigyti/informacija-apie-valstybes-parama-bustui-isigyti/561.

Dėl subsidijos pirmam būstui įsigyti savivaldybei turite pateikti prašymą, pagal kurį Jums bus išduodama pažyma. Pažyma apie teisę į paramą būstui įsigyti išduodama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti. Pažyma skirta nedelsiant pateikti kredito įstaigai. Jei asmuo ar šeima pažyma nepasinaudojo, pažyma grąžinama. Dėl naujos pažymos išdavimo asmuo ir šeima pateikia naują prašymą. Prašymas teikiamas atvykus į savivaldybę.

Dėl subsidijos pirmam būstui įsigyti prie prašymo reikalinga pateikti pažymas apie gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus (iš darbovietės, apie gautas išmokas - ligos, motinystės, vaikui išlaikyti ir pan., apie gaunamus alimentus (jei yra) ir VMI metinę gyventojo turto deklaraciją (forma FR 0001) bei asmens dokumentus. Prašymas pildomas atvykus į savivaldybę.

Už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą Vilniaus rajone atsakingos seniūnijos. Nemaža dalis kelių ir gatvių Vilniaus rajone priklauso valstybinės reikšmės keliams, kurių priežiūra, remontu, įrengimu rūpinasi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą rasite čia: https://www.vrsa.lt/vilniaus-rajono-savivaldybes-priziurimu-keliu-ir-gatviu-sarasas-bei-nauju-keliu-ir-gatviu-itraukimas/493

Paspaudę šią nuorodą http://webmap.vrsa.lt/statyba/, matysite žemėlapį, kur geltonai pažymėti keliai yra prižiūrimi Vilniaus rajono savivaldybės.

Yra sudaryta Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą komisija, kuri nagrinėja prašymą dėl Kelių įtraukimo į Sąrašą ir tikrina siūlomo įtraukti Kelio atitikimą kriterijams.

Kriterijai ir komisijos posėdžių protokolai yra skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/vilniaus-rajono-savivaldybes-priziurimu-keliu-ir-gatviu-sarasas-bei-nauju-keliu-ir-gatviu-itraukimas/493

Seniūnijai priklausančių kelių ir gatvių remontu rūpinasi seniūnas.

Pirmiausia valomi tie seniūnijų viešojo naudojimo vietinės reikšmės keliai, gatvės, kuriuose turi būti užtikrintas svarbiausių objektų nepertraukiamas darbas ir būtiniausių paslaugų teikimas (t. y. medicinos įstaigų, mokyklų, laidojimo apeigų teikimo, gyventojų aprūpinimo maisto produktais ir pan.), po to valomos kitos gatvės (kategorijos mažėjimo prioriteto tvarka), kiti vietinės reikšmės susisiekimo keliai tarp gyvenamųjų vietovių (miestelių, kaimų, vienkiemių), kiti keliai pagal konkretų seniūnų ar jo įgaliotų darbuotojų nurodymą.

Gausiai prisnigus gatvės valomos ir barstomos, esant plikšalai arba šerkšnui – barstomos.

Viešo naudojimo keliai ir gatvės valomi, kai sniego storis, esant normalioms oro sąlygoms, didesnis kaip 10 cm. Esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms, leistinas sniego storis – ne didesnis kaip 20 cm. Ypač sudėtingos oro sąlygos yra tada, kai: ilgiau kaip 6 valandas nuolat sninga ir/arba pusto; ilgiau kaip 24 valandas, tačiau su pertraukomis, sninga ir/arba pusto; įšalęs kelias po lietaus apledėja, yra lijundra; per parą kelias apledėja daugiau kaip 2 kartus.

Kelių (gatvių) valymo paslaugos turi būti pradėtos teikti (darbo laiku) ne vėliau kaip per 1 val. nuo seniūno (įgalioto darbuotojo) nurodymo gavimo (gavus užsakymą vakare – ne vėliau kaip nuo kitos dienos 6 val. ryto). Iškritus sniegui (esant normalioms oro sąlygoms), keliai (gatvės) turi būti nuvalyti per 2 d. d. Keliai, gatvės esant normalioms oro sąlygoms valomi tik nustojus snigti.

Nuvalyto kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 metro (esant siauresniam keliui, pagal jo faktinį plotį). Jeigu pagal faktinį plotį nuvalyto kelio plotis pavojingas transporto priemonėms prasilenkti, reikia pagal poreikį suformuoti prasilenkimo saleles. Po valymo leistinas didžiausias sniego sluoksnio storis (esant normalioms oro sąlygoms) ant gatvės dangos – iki 5 cm, ant kelio dangos – iki 6 cm.

Seniūnai organizuoja seniūnijos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūrą žiemos sezono metu, pagal poreikį, užtikrina atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę.

Taip pat būtina pabrėžti tai, kad valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Paspaudę šią nuorodą http://webmap.vrsa.lt/statyba/, matysite žemėlapį, kur geltonai pažymėti keliai prižiūrimi Vilniaus rajono savivaldybės.

Visų seniūnijų kontaktus rasite čia: https://www.vrsa.lt/savivaldybes-administracija/struktura-ir-kontaktai/104/seniunijos/d15

Dėl pagrindinių, valstybinės reikšmės kelių (barstymas, valymas, kliūtys ir pan.) prašome kreiptis į AB „Kelių priežiūra“.

Seniūnijos gauna finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai, kurie yra Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąraše (toliau – Sąrašas).

Sodo bendrijose esantys keliai neįeina į Sąrašą, todėl šiuo metu prižiūrėti ir tvarkyti atitenka pačioms sodo bendrijoms (arba naudotojams).

Pagal šiuo metu galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą bei Vilniaus rajone galiojančią tvarką Sodininkų bendrijos prašymu kelias gali būti įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Tokia procedūra vykdoma vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 30 d. patvirtintu Tranzitinių kelių ir gatvių, esančių sodininkų bendrijų teritorijoje, įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašu. Kelias/gatvė turi atitikti pagrindinių Tvarkos apraše nurodytų kriterijų.

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 dalyje nurodoma, kad mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai

Pagal 2022-03-25 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-82 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo IV skyrių:

Einamųjų metų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, paraiškas seniūnai pateikia Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip iki vasario 10 dienos, nurodydami siūlomiems objektams prioriteto tvarką.

Paraiškose (laisvos formos) seniūnai teikia užpildytą lentelę (priedas Nr. 1), pagal kurią prioritetine tvarka yra siūlomas finansuoti objektas, taip pat teikiamas išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolas, kad siūlomas finansuoti objektas buvo apsvarstytas ir pritarta sueigoje.

Paraiškose siūlomi objektai tūrėtų būti teikiami eilės tvarka, pirmenybę teikiant:

• trejų metų seniūnijos objektų prioritetinės eilės sąrašui;
• tęstiniams objektams;
• gatvėms/keliams, tiesiogiai vedančioms prie visuomeninių objektų (kultūros namai, vaikų darželiai, mokyklos, bažnyčios ir t.t.);
• gatvėms/keliams, kuriuose įrengti inžineriniai tinklai;
• vyksta viešojo transporto eismas;
• didesniam vietovės (kaimo, miestelio) gyventojų skaičiui;
• ilgesnei kelio atkarpai.

Seniūnaičių sueigos metu svarstant einamųjų metų tvarkomų objektų sąrašą, taip pat sudaromos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės, ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinėse eilėse turi būti įrašyti KPPP finansavimo lėšomis finansuojami kelių objektai, kuriuose bus atliekami naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai ir paprastojo remonto darbai, atliekami ne mažesniame kaip 1000 m²plote. Gali būti įrašyti ir mažesni objektai nei 1000 m²plote. Programos finansavimo lėšos pagal 5.3. p. skiriamos seniūnijų seniūnaičių sueigoje svarstomiems objektams.

Trejų metų objektų sąrašas sudaromas užpildant lentelę (priedas Nr. 2) atsižvelgiant į kriterijus ir balus (priedas Nr. 3), nustatytus Aprašo 19 p. Didesnis balų skaičius lemia pirmumą. Kiekviena seniūnija Trejų metų objektų sąrašą pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriui iki vasario 1 d.

Trejų metų objektų sąrašo sudarymo kriterijų aprašymai bei balų skyrimas:

Kiekvienais metais yra tvirtinamas Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų objektų sąrašas atsižvelgiant į skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų.

Kelių priežiūros plėtros programos skirtos lėšas paskirstomos 23 seniūnijoms – jų planuojamiems keliams ir gatvėms rekonstruoti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.

Lėšos seniūnijoms skirstomos pagal 2022-03-25 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-82 patvirtintoje tvarkoje nustatytus kriterijus:

• 20 proc. lėšų skiriama svarbių Savivaldybei objektų, įtrauktų į Vilniaus rajono strateginį veiklos planą, ar pradėtiems iš Programos objektams užbaigti;
• 8 proc. skiriama kelių techninei inventorizacijai atlikti, padengti Savivaldybės lėšų daliai vykdant vietinės reikšmės kelių tiesimą dalyvaujant fiziniams bei juridiniams asmenims, valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, kai yra atlikta daugiabučio namo renovacija, kitiems neatidėliotiniems darbams (projektuoti, techninei priežiūrai, projektų ir aprašų ekspertizei, laboratoriniams tyrimams, eismo saugumo studijai parrengti, avariniams darbams, eismo saugumo gerinimui bei kt.);
• 72 proc. skiriamas seniūnijoms:

4 proc. lėšų skiriama Nemenčinės miesto seniūnijai;

96 proc. skirtų lėšų paskirstoma seniūnijoms (išskyrus Nemenčinės m. sen.) vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, kurios paskirstomos:

     - 50 proc. pagal seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių;

     - 50 proc. pagal seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį.

Tvirtiname objektų sąraše nurodytos darbų apimtys yra orientacinės, sudarytos pagal seniūnijų pateiktus objektų sąrašuose pateiktus prioritetus. Prieš vykdant darbus, iš numatytų objektų parengiama kiekvienos seniūnijos darbų sąmata pagal skirtas lėšas.

Seniūnijų objektų sąrašai prieš tvirtinant yra apsvarstomi seniūnijos seniūnaičių sueigų metu ir gaunamas pritarimas dėl darbų vykdymo.

Seniūnaičių sueigų protokolai dėl kelių skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/seniunaiciu-sueigu-protokolai-del-keliu/497

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis visų kelių/gatvių ilgis sudarė 2518,231 km. Iš jų su asfaltbetonio danga – 585,092 km (23,2 proc.). Deja, bet žvyrkeliai vis dar sudaro didžiausią dalį. Nemaža dalis automobilių kelių ir gatvių Vilniaus rajone priklauso valstybinės reikšmės keliams, kurių priežiūra, remontu, įrengimu rūpinasi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Vilniaus rajono gyventojai ir įmonės turi galimybę kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl kelių/gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo.

Savivaldybės apmokamų darbų vertė negali viršyti 50 proc. visos vertės. Vykdant asfaltavimo ar žvyro dangos remonto Darbus teisės aktuose nustatytais atvejais Pareiškėjas parengia techninį darbo projektą bei gauna statybą leidžiančius dokumentus arba Pareiškėjas (ar Savivaldybės administracijos viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas, jeigu toks yra) parengia kapitalinio remonto darbų aprašą.

Su Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, tvarkos aprašu galite susipažinti čia: https://web.vrsa.lt/vaktai/document/45080

Daugiau informacijos apie susisiekimo komunikacijų projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto atlikimo tvarką galite rasti čia: https://www.vrsa.lt/susisiekimo-komunikaciju-statyba-rekonstravimas-ir-remontas-dalyvaujant-fiziniams-ir-juridiniams-asmenims/496

Su Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų paskirstymas pagal seniūnijas, galite susipažinti čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/kppp-tvarka-ir-lesos/498

Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetinių ir strateginių objektų sąrašai skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/vilniaus-rajono-vietines-reiksmes-keliu-ir-gatviu-prioritetiniu-ir-strateginiu-objektu-sarasai/952

Informuoti atitinkamą seniūniją arba kreiptis į Savivaldybę.

Kelių bei gatvių remonto darbų  prižiūrą vykdo pagal sutartis pasamdytos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės. Už nekokybiškai atliktus darbus yra neapmokama, paaiškėjus brokui yra vykdomi išskaičiavimai.

Informuojame, jog vadovaujantis 2020-05-15 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-151 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Išdavimo tvarkos aprašas), 6 punktu, kuris nurodo, kad „Vadovaujantis 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi mokestis nemokamas:

6.1. už Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;

6.2. už krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotojų pajėgų didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones.“

Todėl atsakant į Jūsų pateiktą klausimą, ūkininkui nėra taikoma išimtis. Visa informacija apie prašymo pateikimą ir reikalingus dokumentus, kurie reikalingi leidimui gauti, yra aprašyti Išdavimo tvarkos apraše. 

Prašymas

Išdavimo tvarkos aprašas

Prašymą su pridedamais dokumentais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Savivaldybę, atsiuntus prašymą paštu, registruotu paštu, el. paštu (vrsa@vrsa.lt) arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Informuojame, kad 2023-01-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-36 buvo patvirtinti Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ar demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje komisijos reglamentas ir  tvarkos aprašas. Teisės aktai įsigaliojo 2023-01-07 su jais galima susipažinti teisės aktų registro tinklalapyje: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0e2f08708daf11ed8df094f359a60216 .

Vadovaujantis 2023-01-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu
Nr. A27(1)-36 patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ar demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 1 skyriaus 9 punktu „fizinis arba juridinis asmuo, norintis įrengti Priemones Savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, turi Savivaldybei pateikti:

• prašymą (priedas Nr. 1);
• norimą Priemonių išdėstymo schemą ar projektą (nurodomi pageidaujamų kelio ženklų numeriai, konkreti įrengimo vieta, atstumas iki objektų, įrengimo motyvai ir kita informacija);
• norint įrengti greitį mažinantį kalnelį arčiau nei 30 m nuo esamų gyvenamųjų pastatų, privaloma:
• pateikti greitį mažinančio kalnelio schemą pagal norimą įrengimo vietą;
• pateikti gretimų gyvenamųjų pastatų visų savininkų raštiškus sutikimus;
• Pasikeitus esamų gyvenamųjų pastatų savininkams, laikoma, kad raštiškas sutikimas greitį mažinantį kalnelį įrengti arčiau nei 30 m galioja neterminuotai, jeigu per 6 mėnesius nuo nekilnojamojo turto įsigijimo dienos naujieji savininkai dėl šio sutikimo nepareiškia rašytinių pretenzijų.“

Prašymą su pridedamais dokumentais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Savivaldybę, atsiuntus prašymą paštu, registruotu paštu, el. paštu (vrsa@vrsa.lt) arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Su Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ir demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje komisijos posėdžių protokolais, patvirtintomis schemomis bei prašymo forma galite susipažinti Savivaldybės tinklalapyje: https://www.vrsa.lt/techniniu-eismo-reguliavimo-priemoniu-irengimo-vilniaus-rajono-savivaldybeje-komisija-posedzio-protokolai-ir-schemos/494

Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (toliau – MGVDIS) https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“ arba „Įregistruoti vaiko gimimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą.“

Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasirašytas el. parašu, yra nemokamai siunčiamas tėvų nurodytu el. paštu arba prašyme pasirinkus atsiėmimo būdą – Civilinės metrikacijos skyriuje, išrašą galima atsiimti civilinės metrikacijos skyriuje.

Taip, galima. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina jos nėštumo laikotarpiu gali kreiptis į notarą arba į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.

Vyras, laikantis save vaiko tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba abu turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, arba tėvystės pripažinimo prašymą gali užpildyti prisijungęs per el. paslaugų sistemą MGVDIS https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt

Pripažinus tėvystę pas notarą, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie el. paslaugų sistemos MGVDIS https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt , užpildyti prašymo formą ir įkelti dokumentą arba atvykti į civilinės metrikacijos skyrių su notaro patvirtintu pareiškimu.

Prašymas civilinės metrikacijos įstaigai gali būti teikiamas ir tėvystės pripažinimas registruojamas tik tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri buvo nesusituokusi su vaiko tėvu, arba jeigu vaikas gimė praėjus  daugiau kaip 300 dienų nuo vaiko motinos ir buvusio sutuoktinio gyvenimo skyriumi pradžios, po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo arba po vyro mirties. Kitais atvejais dėl tėvystės pripažinimo vaiko tėvai turi kreiptis pas notarą.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie el. paslaugų sistemos MGVDIS https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt, taip pat tiesiogiai atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

Notaras pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo tvirtina:

• kai vaiko motina yra ištekėjusi, išsituokusi ar  našlė ir vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos pabaigos;
• jeigu, tarp vaiko motinos, jos buvusio ar esamo sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save dar negimusio/gimusio vaiko tėvu, nėra ginčo dėl tėvystės. Tuo atveju, kai tėvystę siekia pripažinti tik vyras, laikantis save tėvu, ir motina, nesant esančio ar buvusio vaiko motinos sutuoktinio valios ir dalyvavimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jeigu yra teisme nuginčyta vaiko motinos esamo ar buvusio sutuoktinio tėvystė;
• kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, kai vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą.

Taip. Kartu su jais turi dalyvauti bent vienas nepilnametės mamos ir tėvo įstatyminis atstovas, t. y. tėvas, motina, globėjas ar rūpintojas, kuris kartu su nepilnamečiais tėvais pasirašo prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą.

Nepilnamečių tėvų tapatybei patvirtinti su prašymu įregistruoti tėvystę būtina pateikti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nepilnamečiai asmenys registruodami tėvystės pripažinimą, privalo pateikti savo abiejų tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinius sutikimus. Rašytiniai sutikimai nepilnamečių tėvų, globėjų ar rūpintojų gali būti pateikti tik atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Kai šie asmenys neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą ir jų rašytinius sutikimus pateikia nepilnamečiai tėvai, rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti notaro arba rašytiniuose sutikimuose parašo tikrumas turi būti paliudytas savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno ar kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Rašytinio sutikimo nereikia pateikti tik tuo atveju, jeigu vienam iš tėvų įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia arba jis yra miręs.

Su vaiko tėvų prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą turi būti pateiktas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas priimamas tik vaikui atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą.

Įregistravus vaiką užsienio valstybėje, jo gimimą  reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti gimimą galima pateikti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje  Lietuvoje. Kartu su prašymu turi būti pateiktas užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis vaiko gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo įrašas , forma A pagal Konvenciją ar kitas dokumentas) ir abiejų tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vaiko užsienio pasas (jei  turi).

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Valstybės rinkliava už gimimo įtraukimą į apskaitą 10 Eur.

• Abiems norintiems susituokti asmeniškai atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių.
• Nuotoliniu būdu (siunčiant užpildytą ir pasirašytą prašymą bei kitus reikalingus dokumentus el. paštu ar per Registrų centro savitarną, https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt.
• Siunčiant registruotu paštu ar per kurjerį.

Teikiant prašymą nuotoliniu būdu, kartu pateikiamos asmens tapatybės dokumentų kopijos.

Galima, jeigu bent vieno iš norinčiųjų susituokti asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir jis turi tai patvirtinančius dokumentus.

Užsienio pilietis(ė), kartu su prašymu įregistruoti santuoką turi pateikti:

Pažymą, išduotą tos valstybės kompetentingos institucijos, patvirtinančią, kad jam (jai) nėra kliūčių sudaryti santuoką;

• Jei santuoka ne pirma, santuokos pasibaigimą liudijantys dokumentai(ištuokos dokumentai ar buvusio sutuoktinio mirties liudijimas);
• Gimimo liudijimą (jei kituose pateiktuose dokumentuose nėra įrašytos gimimo vietos).
• Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Atsisakoma legalizavimo ir tvirtinimo pažyma Apostille, kai minėti viešieji dokumentai išduoti Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012).

Europos Sąjungos valstybių kompetentingose institucijose išduoti įgaliojimai ir sutikimai nėra vieši dokumentai, todėl turi būti patvirtinti pažyma Apostille (arba legalizuoti) ir išversti į lietuvių kalbą.

Europos Sąjungos valstybės narės: https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt

Taip pat pažymos Apostille nereikalaujama ant dokumentų gautų iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos.

JK išduotas vardo, pavardės pakeitimo dokumentas Deed poll, JK sudarytas įgaliojimas, sutikimas nėra vieši dokumentai ir turi būti patvirtinti Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Atsisakoma dokumentų vertimo, jeigu kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu pateikiama daugiakalbė standartinė forma (pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191). Daugiakalbė standartinė forma nėra atskiras dokumentas, ji galioja tik su pateikiamu viešuoju dokumentu.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R1191

Reglamentas netaikomas trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams bei trečiųjų (ne ES) valstybių valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų kopijoms, nors tas kopijas yra patvirtinusi ES valdžios institucija.

Išrašai iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, išduoti pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis, nėra legalizuojami ar tvirtinami pažyma Apostille ir neverčiami į lietuvių kalbą (užsienio kalbą).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364028

Taip, santuokos registravimo metu turi dalyvauti du liudytojai. Liudytojais turi būti pilnamečiai ir veiksnūs asmenys.

Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyrius registruoja santuokas tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos ribose. Norintys susituokti kitame mieste ar rajone, turi kreiptis su prašymu į tos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kurios teritorijoje yra jų pasirinktoji vieta.

Svarbu, kad jaunavedžių pasirinktoji vieta būtų vieša, reprezentatyvi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esanti vieta, kuri neprieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, nekeltų pavojaus gyvybei ir sveikatai.

Norintys tuoktis kitoje, pasirinktoje vietoje, kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia prašymą įregistruoti santuoką kitoje, jaunavedžių pasirinktoje vietoje.

Informacija ir prašymo forma skelbiama: https://www.lietuva.gov.lt/lt/santuokos-registravimas--77;7001.html

Santuoką galima registruoti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuoką turi teisę registruoti ir konsulinės įstaigos.

Santuokos registravimo tvarką bei sąlygas kiekviena užsienio valstybė nustato atskirai, todėl dėl informacijos suteikimo siūloma kreiptis į tos užsienio valstybės kompetentingą instituciją, kurioje ketinama įregistruoti santuoką.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti santuoką galima pateikti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje  Lietuvoje. Kartu su prašymu turi būti pateiktas užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas) ir abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Galima kreiptis į bet kurį Civilinės metrikacijos skyrių nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Civilinės metrikacijos skyrius išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, šiems asmenims, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje:

• Lietuvos Respublikos piliečiams;
• nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

Dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą arba pas notarą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Dėl įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo reikia kreiptis į teismą.

Civilinės metrikacijos skyrius įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, santuokos nutraukimą registruoja savo iniciatyva (pareiškėjui kreiptis nereikia), remdamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu ar notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir (ar) papildymo ir (ar) pakeitimo:  https://www.vrsa.lt/civiline-metrikacija/578

Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis sąrašas pavardės pakeitimo pagrindų.

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Informacija skelbiama: https://www.lietuva.gov.lt/lt/vardo-pavardes-keitimo-registravimas--77;6907.html

Taip, gali.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžiai gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:

• jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
• jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis;
• jis ir jo vaikai yra ne lietuvių tautybės.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Kilus abejonių dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo, gali būti remiamasi dokumento šaltiniu, įrodančiu giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių asmenų pavardžių rašymą.

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiami, jeigu turimas vardas ir (ar) pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Informacija skelbiama: https://www.lietuva.gov.lt/lt/vardo-pavardes-keitimo-registravimas-77;6907.html

Pareiškėjas (-a) gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, jeigu:

• nori turėti kitokį (-ius) vardą (-us);
• nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę;
• nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę;
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
• nori turėti dvinarę pavardę, sudarytą iš savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens;
• nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę;
• turi pavardės formą, neatitinkančią jo (-s) lyties;
• nori turėti kitai lyčiai būdingas asmenvardžių formas;
• pasikeitė vardą ir (ar) pavardę užsienio valstybėje, kurioje yra ar buvo jo (-s) gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra ar buvo;
• nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga);
• po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį ar dėmenis;
• po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį;
• nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę;
• nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
• nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
• nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą savo vardą ir (ar) pavardę;
• nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų);
• nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis;
• nori turėti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
• yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
• turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
• vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
• nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Informacija skelbiama: https://www.lietuva.gov.lt/lt/vardo-pavardes-keitimo-registravimas-77;6907.html

Vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, jeigu:

• norima suteikti kitokį (-ius) vardą (-us);
• norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės);
• norima suteikti dvinarę pavardę, sudarytą arba iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, arba vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens, arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės);
• norima suteikti vienanarę pavardę, sudarytą iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);
• norima suteikti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai;
• vietoj jo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės jam norima suteikti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės) arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės norima suteikti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę;
• norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
• nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo;
• vaikui norima suteikti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) užrašytą vardą (vardus) ir (ar) pavardę, nes:
• jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
• jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
• vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Informacija skelbiama: https://www.lietuva.gov.lt/lt/vardo-pavardes-keitimo-registravimas-77;6907.html

Gimus vaikui, jo tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma.

Duomenys apie asmens tautybę yra keičiami gimimo įraše, taip pat išbraukiami iš jo ar šis įrašas tokiais duomenimis papildomas. Jei duomenys apie asmens tautybę buvo įrašyti santuokos sudarymo ir (ar) santuokos nutraukimo įrašuose, jie gali būti keičiami tik asmens pageidavimu.

Pasikeisti tautybę gali 16 metų sulaukęs pareiškėjas. Jei keičiami ar išbraukiami, ar papildomi jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko gimimo įrašo duomenys apie jo tautybę, vaiko vardu prašymą Civilinės metrikacijos skyriui pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Taip pat turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Pasikeitus vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybei, vaiko duomenys apie jo tautybę automatiškai nesikeičia.

Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi – Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius el. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt

Asmuo arba valstybinė institucija turi kreiptis į bet kurį pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu perduoti asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.

Ne. Turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių asmeniškai.

Išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas.

Išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES). Nr. 2016/1191.

Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų ( gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.

Rekomenduojama kiek įmanoma apriboti bendradarbiavimą (kaip žinome dėl karo Ukrainoje yra apsunkintas dokumentų apdorojimas). Vis dėl to, jei piliečiui labai reikia dokumento, galima kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl anketos persiuntimo diplomatine tvarka per Teisingumo ministeriją.

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami: asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jie nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką ir ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

Asmuo, neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimas giminaitis.

Asmuo, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichikos ligos, silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu.

Asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko.

Asmuo, anksčiau buvęs globėju, ir nušalintas nuo globėjo pareigų.

Asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus.

Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką.

Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, Vivulskio g. 16, Vilniuje, el. paštas vilniaus.apsritis@vaikoteises.lt. 

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys globoti (rūpintis) tėvų globos netekusiu vaiku turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį;
2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos (046a forma) sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad nesergama ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;
3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.

Pateikus visus dokumentus Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius per 3 darbo dienas išnagrinėja bei persiunčia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Tarnyba). 

Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą. Asmenys, gavę teigiamą pradinį įvertinimą, siunčiami į Globos centrų organizuojamus globėjų (rūpintojų) mokymus.

Globa trunka iki vaiko pilnametystės, santuokos, emancipacijos, jei vaikas nėra grąžinimas į biologinę šeimą ar įvaikintas.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinosios globos organizavimą reglamentuoja Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vaiko nuolatinė globa – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. 

Globa (rūpyba) šeimoje – tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai;

Globa (rūpyba) šeimynoje – tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) šeimynoje ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo-šeimyna;

Globa (rūpyba) Globos centre – kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) Globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (Globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų šeimoje;

Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje – likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo- socialinės globos įstaiga.

Globėjas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Atleisti ar nušalinti nuo pareigų galima tiek globėją-fizinį asmenį, tiek globėją-juridinį asmenį. 

Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jis negali tinkamai atlikti pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka.

Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis globėjas (rūpintojas), asmuo, vaiko laikinosios priežiūros metu laikinai prižiūrintis vaiką, arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

Dėl išmokų reikia kreiptis: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima arba asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – į savivaldybę, kurioje gyvenama, išskyrus atvejį, kai kreipiamasi dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 dienos. Šiuo atveju vaiko globėjas (rūpintojas) dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administraciją.

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką, turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių arba į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką  turi pateikti šiuos dokumentus:

1. rašytinį prašymą dėl įvaikinimo ir pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo;
2. asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelė arba pasas) ir jo kopiją.

Kartu pateikiami šie dokumentai:

1. Asmens (asmenų) sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas (forma  Nr. 046/a);
2. Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituokęs;
3. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo išsituokęs;
4. Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jeigu asmuo yra našlys (našlė).

Jei norite tapti budinčiais globotojais, esate kviečiami kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, Vivulskio g. 16, Vilniuje, el. paštasvilniaus.apsritis@vaikoteises.lt

Jei norite tapti budinčiais globotojais, Vilniaus rajono gyventojas turi pateikti Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui šiuos dokumentus:

1. rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a), išduotą nė vėliau ,negu prieš 12 mėnesių.
4. kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju ar dalyviu.

Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui ( toliau – Tarnyba), kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą. Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą. Asmenys, gavę teigiamą pradinį įvertinimą, siunčiami į Globos centrų organizuojamus budinčių globėjų mokymus.

Vaiko tėvai arba vienas iš tėvų užpildo Prašymą ir pagal savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai tiesiogiai (atvykę į savivaldybės administraciją), registruotu paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis adresu vrsa@vrsa.lt likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos pateikia.

Jei vaiko laikinoji priežiūra nustatoma ne vaiko tėvų, o kitų jo atstovų pagal įstatymą arba vieno iš jų prašymu, jie (jis) užpildo Prašymą dėl vaiko laikinosios priežiūros vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu nustatymo ir jį pateikia vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, kopiją – savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritoriniam skyriui, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos.

Kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių, Rinktinės g. 50, Vilnius.

Kontaktai pasiteirauti:

Silva Lukoševičienė, el. paštas Silva.Lukoseviciene@vrsa.lt, tel. +370(5)2401480

Jolanta Lukaševič, el. paštas Jolanta.Lukasevic@vrsa.lt, tel. +370(5)2401911

Vilniaus rajono gyventojai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Rašytinį prašymą nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos;
2. Išrašą iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
3. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
4. Asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
5. Dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz.: gydymo įstaigos pateiktą pažymą, įdarbinimo, profesinės ar savanoriškos veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentus (darbo sutarties, paslaugų teikimo sutarties kopijas, laišką, patvirtinantį įdarbinimą, komandiruotę, stažuotę arba dalyvavimą profesinėje ar savanoriškoje programoje ir jos trukmę patvirtinančio įsakymo kopijas, potvarkio, kvietimo kopijas ar kt.); 
6. Jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, privaloma pateikti teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad:

Tik pateikus visus aukščiau išvardintus dokumentus, prašymas nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą yra priimamas ir registruojamas.

Prašymas nenagrinėjamas, jei vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepateikia visų aukščiau nurodytų dokumentų. Apie priimtą sprendimą nenagrinėti prašymo savivaldybės administracija informuoja vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą raštu, nusiųsdama šio sprendimo kopiją registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

• Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų, pateikimo dienos turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu. Vaiko laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
• Priimdama sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo, savivaldybės administracija taip pat turi susitikti su vaiku, kuriam prašoma nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą, ir išklausyti vaiko nuomonę.

Vaiko laikinoji priežiūra, kuri nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu – gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu, negali būti pratęsiama.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo įstatyminių atstovų prašymu.

Vaiko laikinoji priežiūra organizuojama nedelsiant, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko apsaugos poreikį, taikydami vieną iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalies punkte nurodytų priemonių.

Jei vaiko apsaugos poreikis nustatomas tik dėl vieno iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą veiksmų, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikui saugi aplinka užtikrinama kartu su tokio pavojaus jam nekeliančiu tėvu ar kitu jo atstovu pagal įstatymą, jei tai neprieštarauja geriausiems jo interesams (pvz., smurto artimoje aplinkoje atveju vaiko tėvas ar kitas jo atstovas pagal įstatymą įkalbinėja vaiką duoti melagingus parodymus, siekdamas apginti smurtautoją, bando paveikti vaiką sakydamas, kad smurtas įvyko dėl jo kaltės, ir kt.).

Vaiko laikinoji priežiūra gali būti organizuojama:

1. perduodant vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių ar kitų vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
2. pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius ar kitus vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
3. apgyvendinant vaiką kartu su jo tėvais ar vienu iš jų arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai vaiko laikinoji priežiūra organizuojama vaiką prižiūrinčio asmens ar vaiko ir jo tėvų gyvenamojoje vietoje, – iki 30 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios priežiūros suorganizavimo dienos. Pagal poreikį vaiko laikinoji priežiūra gali būti pratęsiama iki 30 kalendorinių dienų.

Laikinai prižiūrintis vaiką asmuo (išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatoma vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu) gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos, kuri skiriama už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatyta ne vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko laikinosios priežiūros išmoką moka vaiko gyvenamosios vietos savivaldybė.

Nustačius apsaugos vaikui poreikį, laikinai vaiką prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Išmokos dydis apskaičiuojamas:
- vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
- vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. prašymas išmokai gauti;
3. dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenius ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
4. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Laikino atokvėpio paslaugos gavėjams teikiamos, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kurie namuose augina, prižiūri, globoja (rūpina) ir (ar) slaugo kartu gyvenančius laikino atokvėpio paslaugos gavėjus, derinti asmeninį gyvenimą ir laikino atokvėpio paslaugos gavėjo priežiūrą, globą (rūpinimą) ir (ar) slaugą, suteikiant jiems galimybę kompensuoti šeimos interesus ir poreikius, pailsėti nuo nuolatinės namuose auginamo, prižiūrimo ir (ar) globojamo (rūpinamo) kartu gyvenančio laikino atokvėpio paslaugos gavėjo priežiūros ir (ar) slaugos.

Šeima/asmuo, kuri/(-is) namuose augina, prižiūri, globoja (rūpina) ir (ar) slaugo kartu gyvenančius laikino atokvėpio paslaugos gavėjus (vaiką su negalia).

• Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (forma SP-8);
• Asmens prašančio palsaugos ir laikino atokvėpio paslaugos naudos gavėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę ar gimimo liudijimą) (asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, kopija nedaroma);
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą Neįgalumo lygio pažymą;
• Tikslinės grupės asmens įprastinę (laisva forma) dienotvarkę, kurioje turi būti aprašytos jo įprastos dienos veiklos ir nurodytas jų laikas (valandos);
• Dokumentus ar kitą informaciją, pagrindžiančią prioriteto (-ų) suteikimą (prioritetai išvardinti tvarkos parašo 7 punkte) (Tvarkos aprašas patvirtintas 2021-10-22 Nr. A27(1)-2745, galima rasti vrsa.lt puslapyje);
• Prioritetui, nurodytam Tvarkos aprašo 7.1. papunktyje, pagrįsti pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkto pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas medicinos dokumentų išrašas (F027/a), kuriame nurodyta, kad asmuo, nurodytas Tvarkos aprašo 7.1. papunktyje, serga lėtine liga;
• Prioritetui, nurodytam Tvarkos aprašo 7.4. papunktyje, pagrįsti pateikiama pažyma iš darbovietės ar Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie esamas ir planuojamas asmens, nurodyto Tvarkos aprašo 7.4. papunktyje, veiklas, susijusias su darbo santykiais (nukrypimus nuo įprasto darbo grafiko, numatomas komandiruotes ir jų laikotarpius, vykdomą naujo darbo paiešką, kitą informaciją apie veiklas, susijusias su darbo santykiais, dėl kurių tikslinės grupės artimajam sudėtinga pasirūpinti Tikslinės grupės asmeniu);
• Kiti dokumentai, kuriais galima pagrįsti prioriteto, nurodyto Tvarkos aprašo 7 punkte, nustatymą.

Dėl prašymo pildymo galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių.

Paruošti dokumentai pateikiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui.

Asmens namuose arba Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

Dienos socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis vaikui su negalia teikiama kompleksinė, specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba ir kuriems yra nustatytas dienos socialinės globos poreikis. Paslauga teikiama mokyklinio amžiaus vaikams su negalia.

Dėl prašymo pildymo galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos specialistą darbui su šeimomis arba į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinį darbuotoją pagal gyvenamąją seniūniją.

Pateikiami šie dokumentai:

1. Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
2. Vaiko gimimo liudijimas ir jo kopija;
3. Sveikatos priežiūros įstaigos užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a);
4. Neįgaliojo pažymėjimas ir jo kopija;
5. Pažyma apie darbingo amžiaus šeimos narių pajamas už 3-is mėnesius iki kreipimosi dėl dienos socialinės globos paslaugų skyrimo;
6. Neįgalumo lygio pažyma ir jos kopija.

PASTABA. Socialinių paslaugų centro darbuotojas  išimtiniais atvejais turi teisę reikalauti papildomų dokumentų.

Paruošti dokumentai pateikiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui.

Įstaigos, galinčios suteikti dienos socialinės globos paslaugas Vilniaus rajono gyventojams:

• Vilniaus specialusis lopšelis – darželis „Čiauškutis“ dienos socialinės globos centras (Sausio 13-osios g. 6., LT-04347 Vilnius);
• Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ padalinis, Vaikų dienos centras (Pagalbos vaikui ir šeimai skyriaus Dienos socialinės globos poskyris) (Žolyno g. 47., LT-40100 Vilnius);
• Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras (Igno Šimulionio g. 6, LT-04331 Vilnius).

Dienos socialinės priežiūros paslaugos, kuriomis siekiama ugdyti vaiko ir jo šeimos narių socialinius bei gyvenimo įgūdžius.

Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikai su negalia ir jų šeimos, kiti vaikai (pvz., likę be tėvų globos vaikai ir jų šeimos).

Kreiptis į Vaikų dienos centrą, kuris teikia akredituotą vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugą:

vaikų dienos centrų sąrašą rasite www.vrsa.lt puslapyje, skiltyje Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius (Vaikų dienos centrai).

Visuma tarpusavyje susijusių paslaugų ir (ar) priemonių, kurios teikiamos, siekiant padėti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjų socialinę integraciją bendruomenėje.

• likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 m.), kuriems teikiama globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje;
• socialinę riziką patiriantys vaikai (nuo 16 m.);
• vaikai (nuo 16 m.), kurie gyvena socialinę riziką patiriančiose šeimose;
• sulaukę pilnametystės asmenys (iki 24 m.), kuriems buvo teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.

• bendravimas;
• psichologinės ir psichoterapinės pagalbos organizavimas;
• kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, perkant reikalingas prekes, paslaugas ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus ir pan.);
• socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas;
• darbo įgūdžių ugdymas;
• kitos paslaugos.

Kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių, Rinktinės g. 50, Vilnius.

Konsultacijos teikiamos:

• pirmadieniais-ketvirtadieniais 7.30-16.30;
• penktadieniais 7.30-15.45.

Kontaktai pasiteirauti:

Silva Lukoševičienė, el. paštas Silva.Lukoseviciene@vrsa.lt, tel. +370(5)2401480

Jolanta Lukaševič, el. paštas Jolanta.Lukasevic@vrsa.lt, tel. +370(5)2401911

Asmenys, kreipdamiesi dėl palydėjimo paslaugos skyrimo, pateikia:
1. užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. nepilnamečio, kuriam prašoma skirti palydėjimo paslaugą, asmens dokumento kopiją;
4. dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo yra arba buvo rūpinamas socialinės globos įstaigoje Vilniaus rajono savivaldybės teikimu;
5. jei asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, rašytinį paaiškinimą, kodėl kreipiamasi ne į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat kitus dokumentus, įrodančius, kad asmuo gyvena Vilniaus rajono savivaldybėje, kopijas;
6. jei palydėjimo paslaugos poreikį vertinantiems socialiniams darbuotojams reikalinga papildoma informacija, susijusi su palydėjimo paslaugos poreikio nustatymu, jie gali prašyti iš asmens

• Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493;
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl palydėjimo paslaugos jaunuoliams organizavimo ir teikimo rekomendacijų patvirtinimo.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – tai yra Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kurio veikla yra užtikrinti keturių ir daugiau (bet ne daugiau aštuonių, skaičiuojant su savais vaikais) globojamų (rūpinamų) vaikų interesus šeimos aplinkoje. Valstybė ir savivaldybė ar kitos institucijos, įmonės ar net fiziniai asmenys juridiniams asmenims gali lengviau skirti finansavimą, vaiko išlaikymui skirtas lėšas, tikslinę finansinę ir materialinę paramą. Naudą iš tokios veiklos gauna visi: vaikas yra globojamas šeimai artimoje aplinkoje, pačiai šeimynai tampa paprasčiau ir lengviau užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų interesus.

Šeimynos dalyvių pareigos apima pačios šeimynos veiklos organizavimą, kurios pagrindinis rūpestis – vaiko globa (rūpyba). Šeimyna turi pareigą ir atsakomybę prižiūrėti vaiką, užtikrinti jo poreikius, suteikti saugią aplinką. Kaip juridinis asmuo, šeimyna turi teikti duomenis ir dokumentus apie šeimyną Juridinių asmenų registrui, rengti ataskaitas ir informaciją, saugoti dokumentus ir kitą, su šeimyna susijusią informaciją.

Šeimynos steigėju gali būti pilnametis, ne jaunesnis nei 21 metų asmuo. Privalėsite atitikti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme numatytas sąlygas: būti tinkamai pasirengę globoti vaikus, sveiki, neturėję problemų su teisėsauga. Taip pat svarbu, kad Jums nebūtų atimtos arba apribotos teisės į vaikų globą.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje nuo kitų globos formų iš esmės skiriasi teisiniu reguliavimu.

Valstybė skatina vaikų globą (rūpybą) šeimos aplinkoje, todėl drąsina įregistruoti šeimyną kaip juridinį vienetą, suteikia jam nemažą finansinę ir kitokią materialinę paskatą ir leidžia globoti (rūpintis) kartu su savais vaikais.

Kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių, Rinktinės g. 50, Vilnius.

Konsultacijos teikiamos:

• pirmadieniais-ketvirtadieniais 7.30-16.30;
• penktadieniais 7.30-15.45.

Kontaktai pasiteirauti:

Silva Lukoševičienė, el. paštas Silva.Lukoseviciene@vrsa.lt, tel. +370(5)2401480

Jolanta Lukaševič, el. paštas Jolanta.Lukasevic@vrsa.lt, tel. +370(5)2401911

Sprendimas dėl tikslinės kompensacijos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Prašymą dėl būsto šildymo kompensacijų galima pateikti:

• el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt;
• atvykus į seniūniją, priklausančią pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
• siunčiant užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą prašymo formą bei reikalingus dokumentus el. paštu pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priklausančios seniūnijos specialistui socialiniam darbui;

Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

Dėl socialinės pašalpos gali kreiptis asmuo, kuriam tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija  172,70 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus  šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Prašymus pateikti galite per spis.lt, seniūnijose arba savivaldybėje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (85,75 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo pateikdami prašymą gauti išmoką iki asmuo baigs minėtą programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.

Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai ji neatitinka sąlygų valstybinei pensijai skirti.

Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl šių pensijų skyrimo motinos (tėvai) su prašymais (prašyme turi būti nurodyta, ar asmeniui nėra paskirta iš mokama valstybinė pensija) turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos dokumentus:

1. asmens gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti visų vaikų kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai (tėvui) nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;
4. tais atvejais, kai daugiavaikių motinos arba tėvo bent vienam iš vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.), – šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją;
5. vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
6. vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
7. dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, jeigu vaikų gimimo dokumentuose nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

 Dokumentus, nurodytus 3–7 punkte, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu minėtų duomenų nėra  atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose.

Galima kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos, dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos iki  spalio 5 dienos.

Vienkartinė parama mokinio reikmenimis įsigyti už atitinkamų mokslo metų laikotarpį mokama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Tik mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje mokykloje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų skyrimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją ar į Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro (įstaigos kontaktus rasite čia: www.juodsiliuspc.lt) socialinius darbuotojus, atsakingus už prašymų gauti atitinkamą paslaugą priėmimą, arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo – paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą (galiojančios suvestinės redakcijos), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“, (toliau – Prašymas);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo (neįgalumo) lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo (esant reikalui, psichiatro) medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
7. pažymą apie darbingų šeimos narių gautas pajamas už paskutinius 3 mėnesius, jeigu šeimoje yra darbingo amžiaus asmenų;
8. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą;

Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų skyrimu asmeniui, iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Teisę gauti dienos socialinę globą institucijoje turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas dienos socialinės globos asmens namuose poreikis.

Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga neskiriama, jeigu:

• asmens pageidavimai prieštarauja įstatymams, saugos darbe reikalavimams ir (ar) kitoms šių paslaugų teikimo sąlygoms;
• pirminio socialinės globos paslaugų poreikio nustatymo metu paaiškėja, kad asmeniui šios paslaugos nėra būtinos;
• asmuo serga sunkia psichikos liga. Sunkia psichikos liga laikoma būklė, kai žmogus savo veiksmais gali būti pavojingas savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei;
• asmens namuose visiškai nesudarytos sąlygos dienos socialinės globos paslaugoms teikti (asmuo ar jo šeimos nariai priskirtini socialinę riziką patiriančių asmenų grupei, asmens namuose nuolat girtaujama, smurtaujama ir iškyla grėsmė paslaugų teikėjų saugumui, namuose antisanitarinės sąlygos ir pan.).

Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 8 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę (darbo dienomis) Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro darbo valandomis (nuo 8:00 iki 17:00 val.). Konkrečiam asmeniui paslaugų teikimo trukmę valandomis per dieną nustato Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į asmens sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą, gyvenimo ir buities sąlygas, šeimos narių galimybes padėti.

Jei laikinai nėra galimybių teikti paslaugos, asmuo įrašomas į eilę gauti dienos socialinę globą asmens namuose. Eilė sudaroma pagal jo gyvenamąją vietą, suteikiant pirmumo teisę vienišiems asmenims, toliau – pagal sprendimo skirti šias paslaugas datą (kai yra tos pačios datos sprendimų – pagal asmens Prašymo datą). Šiuo atveju nustatytos formos sutartis pasirašoma atsiradus galimybei teikti dienos socialinę globą.

Jei pagal eilę asmuo, atsiradus galimybei teikti dienos socialinę globą asmens namuose, atsisako (raštu) ją gauti, jis išbraukiamas iš eilės.  

Dėl išsamesnės informacijos apie dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos teikimą galite kreiptis į Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą tel. (8 5) 249 3087 arba el. paštu juodsiliuspc@gmail.com.

Taip, ši paslauga yra mokama.

Mokėjimo už dienos socialinės globos asmens namuose paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

Asmens (šeimos) mokėjimo dydis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

• 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
• 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 20 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 25 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už šešis valstybės remiamų pajamų dydžius;
• 30 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos viršija šešis remiamų pajamų dydžius.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmeniui, gyvenančiam šeimoje:

• 20 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 30 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 40 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 50 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį.

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje teismui gali pateikti to asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Jei tokių asmenų nėra, fizinis asmuo kreipiasi į Vilniaus rajono  savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių, kuris rengia ir teikia teismui pareiškimą dėl pilnamečio asmens, gyvenančio Vilniaus rajone, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje. Fizinis asmuo Socialinės rūpybos skyriui pateikia:

1. prašymą dėl asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje, įvertinimo;
2. prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje bylos teisme inicijavimo (prašyme turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti);
3. asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, tapatybę patvirtinantį dokumentą;
4. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kitus įrodymus apie asmens psichinę būklę;
5. asmens neįgalumą patvirtinančius dokumentus (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, specialiųjų poreikių lygio nustatymo pažyma, darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo (invalidumo) pažymėjimas, kt.);
6. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), tapatybę patvirtinantį dokumentą;
7. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), giminystės ryšį su prašomu pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje asmeniu, patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos, kt. liudijimai);
8. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), pažymą apie jo sveikatos būklę;
9. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), jo sutuoktinio, kitų suinteresuotų asmenų raštiškus sutikimus dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros;
10. kitus dokumentus (priklausomai nuo aplinkybių).

(Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka).

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl dienos socialinės globos institucijoje paslaugos suteikimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo – paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą (galiojančios suvestinės redakcijos), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“, (toliau – Prašymas);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo (neįgalumo) lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo (esant reikalui, psichiatro) medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
7. pažymą apie darbingų šeimos narių gautas pajamas už paskutinius 3 mėnesius, jeigu šeimoje yra darbingo amžiaus asmenų;
8. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą;

Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su dienos socialinės globos paslaugos skyrimu asmeniui, iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Teisę gauti dienos socialinę globą institucijoje turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas dienos socialinės globos institucijoje (dienos socialinės globos centre) poreikis.

Dienos socialinės globos institucijoje paslauga teikiama nuo 3 val. per dieną, iki 5 darbo dienų per savaitę.

Vilniaus rajone dienos socialinės globos paslaugą teikia BĮ Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Dėl išsamesnės informacijos apie dienos socialinės globos institucijoje paslaugos teikimą BĮ Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centre galite kreiptis tel. (8 5) 237 1300 bei el. paštu neigaliujucentras@gmail.com arba info@nnduc.lt.

Taip, ši paslauga yra mokama.

Mokėjimo už dienos socialinės globos institucijoje paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

Asmens (šeimos) mokėjimo dydis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

• 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
• 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 20 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 25 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už šešis valstybės remiamų pajamų dydžius;
• 30 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos viršija šešis remiamų pajamų dydžius.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmeniui, gyvenančiam šeimoje:

• 20 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 30 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 40 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 50 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, – bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos skyrimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūnijų, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro ar Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro socialinius darbuotojus, atsakingus už prašymų priėmimą gauti minėtą paslaugą.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipdamasis į savivaldybę dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos skyrimo pateikia:

• užpildytą Prašymo – paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą (galiojančios suvestinės redakcijos), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (toliau – Prašymas).
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją. Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmuo, pateikdamas Prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP). Paslaugų gavėjams suteikiama galimybė prisijungti naudojantis elektroniniu parašu (asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu ar kitomis elektroninio identifikavimo priemonėmis) ir (ar) elektroninės bankininkystės sistemomis. Jei Prašymas pateikiamas socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje, Prašymo pateikimas tvirtinamas skaitmeniniu pareiškėjo, jo globėjo, rūpintojo ar kito įgalioto asmens parašu.
• pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
• darbingumo lygio nustatymo pažymą*;
• specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
• asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bei būtina gydytojo išvada dėl socialinės globos namų tipo;
• teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos skyrimu asmeniui, iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

PASTABA. Dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugos suteikimo senyvo amžiaus ir suaugę neįgalieji gali kreiptis, jei jiems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, – bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į savivaldybę dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos skyrimo pateikia Prašymą (Prašymo priedų pildyti nereikia) ir paaiškinimą, kodėl asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas (nurodomas vardas ir pavardė) negali pats kreiptis dėl trumpalaikės (ilgalaikės) socialinės globos skyrimo. Prašymo priedų užpildymo ir reikalingų dokumentų pateikimo klausimais asmenį (šeimą) ar jo globėją, rūpintoją konsultuoja socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Teisę gauti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Trumpalaikė socialinė globa teikiama:

• daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus asmens namuose,
• daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per kalendorinius metus institucijoje;
• iki 5 parų per savaitę neterminuotai institucijoje.

Jei socialinės globos įstaigoje, teikiančioje trumpalaikės socialinės globos paslaugas, laikinai nėra galimybės teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugų, laukiančiųjų gauti šias paslaugas eilė nesudaroma. Asmeniui siūloma pasirinkti kitą socialinės globos įstaigą.

Ilgalaikė socialinė globa yra teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai. Jei socialinės globos įstaigose laikinai nėra galimybės teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugų, asmuo yra įrašomas į laukiančiųjų gauti šias paslaugas eilę. Asmenų eilė ilgalaikei socialinei globai gauti sudaroma pagal sprendimų dėl socialinės globos skyrimo priėmimo datą. Jeigu sprendimai skirti socialinę globą priimami tą pačią dieną dėl kelių asmenų, atsižvelgiama į asmens prašymo bei visų reikiamų dokumentų pateikimo datą.

Taip, ši paslauga yra mokama.

Mokėjimo už trumpalaikės socialinės globos paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje iki 5 parų (darbo dienomis) per savaitę, neterminuotai)  dydis yra 60 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinių paslaugų įstaigai už teikiamas trumpalaikės socialinės globos paslaugas padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.

Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje kiekvieną dieną ne mažiau kaip 12 valandų per parą, iki 6 mėnesių per metus)  dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinių paslaugų įstaigai už teikiamas trumpalaikės socialinės globos paslaugas padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.

Taip, ši paslauga yra mokama.

Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

Asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiat į asmens pajamas ir turtą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka susimokėti už ilgalaikę socialinę globą. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą asmeniui su negalia namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo.

Asmeninę pagalbą gali gauti visi asmenys su negalia, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustatys socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

Asmeninio asistento paslaugą gali teikti fizinis asmuo, kuris su asmeniu su negalia nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, turės išklausyti įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.

Jeigu asmens su negalia, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 314 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikia. Jeigu pajamos didesnės, asmuo su negalia turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Būstas gali būti pritaikomas žmonėms su negalia, turintiems:

• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir turintiems judėjimo sutrikimų,
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikį,
• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ar priežiūros (pagalbos) poreikį dėl intelekto ar psichikos negalios.
• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį dėl regėjimo sutrikimo.

Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas aukščiau išvardintiems asmenims pagal šių prioritetų išdėstymo eilę:

• asmenims iki 18 metų;
• asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kuriems paskirtos dializės procedūros;
• asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
• dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis. Prie dirbančių asmenų priskiriami ir tie, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir (ar) pagal individualios veiklos pažymą ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki prašymo pateikimo;
• asmenims, naudojantiems aktyvaus tipo vežimėlį ar vežimėlį, skirtą tetraplegikui, ar elektrinį vežimėlį.

Asmuo su negalia gali kreipti dėl būsto pritaikymo pagal poreikį.

Pritaikomam būstui keliami šie reikalavimai:

1. būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šio sąrašo 7 punkte nurodytą atvejį, kai būstas yra nebaigtos statybos (jo baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų);
2. būstas nuosavybės teise turi priklausyti asmeniui, kuris kreipėsi dėl būsto pritaikymo,  ar atstovui, ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas);
3. būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Ši nuostata netaikoma, jei pritaikant būstą asmeniui yra perkami tik mobilūs keltuvai ir (ar) laiptų kopikliai ir (ar) mobilios techninės pagalbos priemonės (mobilios vonios ir mobilūs tualetai);
4. būsto savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkai atskiru raštišku sutikimu sutinka (nurodomas vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data (-os), būsto adresas, sutikimas dėl būsto pritaikymo), kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti, arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius yra priėmęs sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens specialiesiems poreikiams, jei tokio pritaikymo darbai finansuojami ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, jei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nesutikti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti asmens specialiesiems poreikiams;
5. dėl daiktinės teisės į būstą, šių teisių suvaržymo nėra iškelta byla (pavyzdžiui, dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir kt.), išskyrus atvejus, kai yra patvirtinta būsto naudojimosi tvarka ir gautas kreditoriaus leidimas ir (ar) būsto bendraturčių sutikimai dėl būsto pritaikymo;
6. būstas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti;
7. jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui. Tokiu atveju būsto pritaikymo darbus asmuo ar atstovas privalo organizuoti savarankiškai ir šie darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Savarankiško būsto pritaikymo darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo sutarties, parengtos pagal Savarankiško būsto pritaikymo darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo sutarties formą, pasirašymo dienos;
8. būstas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
9. būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą).

Būsto pritaikymo darbų organizavimo būdai:

1. savivaldybės administracija organizuoja visus būsto pritaikymo darbus, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
2. asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija;
3. asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Jei asmuo ar atstovas savarankiškai organizuoja tik dalį būsto pritaikymo darbų, likusią būsto pritaikymo darbų dalį organizuoja savivaldybės administracija, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą;
4. skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija (toliau – kompensacija), jei asmuo ar atstovas parduoda asmens specialiesiems poreikiams nepritaikytą būstą ir perka visiškai arba iš dalies asmens specialiesiems poreikiams pritaikytą būstą. Kompensacija asmeniui ar atstovui išmokama, kai asmeniui prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja privalomas gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR).

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje  www.vmvt.lt > Gyvūnų augintinių ženklinimas.

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Augintinio ženklinimas – neabejotina nauda augintinių savininkams:

• visų pirma, gyvūno identifikavimas ir jo atsekamumas, kuris reikalingas užkrečiamųjų ligų, kaip pvz., mėsėdžiams gyvūnams ir žmonėms pavojingos ir nepagydomos užkrečiamosios virusinės ligos – pasiutligės, bei kitų ligų prevencijai, stebėsenai ir kontrolei;
• pasimetus gyvūnui galima greičiau jį surasti
• gyvūnų kelionių, nekomercinio gyvūnų judėjimo tarp šalių palengvinimas;
• gyvūno gydymo, vakcinacijos nuo užkrečiamųjų ligų ir suteiktų kitų veterinarinių procedūrų registracija bei atsekamumas;
• mažiau bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų, ir kt.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, šiuo metu vyksta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.

Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt,kurioje pateikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklinimo paslaugos kaina.

Visa gyvūnų (šunų) laikymo bei priežiūros tvarka yra įtvirtinta  Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/64203a401ac311eaa4a5fa76770768ee

Taisyklių 46 p. nuostata teigia, kad „Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais“. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jeigu gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse ir pan. bus kitų žmonių (žmonių susibūrimas) bei tokiu atveju šuns vedžiojimas be antsnukio kels grėsmę aplinkiniams žmonėms, priešingu atveju, vedžiojant šunį gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse ir pan., kur nebus kitų žmonių, ši nuostata nebus taikoma.

Prašome kreiptis į policiją arba skundą dėl netinkamo augintinio vedžiojimo galite siųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai el. paštu vrsa@vrsa.lt. Jūsų skundas bus užregistruotas ir išnagrinėtas.

Taip pat kilus papildomų klausimų galite kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių tel. (8 5) 275 5663.

Nepriklausomai nuo žemės sklypo nuosavybės, šunį palaidą galima laikyti tik aptvertoje teritorijoje. Taigi jei žemės sklypas ir yra privataus asmens nuosavybė, palaidą šunį laikyti negalima.

Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių IV skyriaus 33 punktas nurodo, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis. 

Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/64203a401ac311eaa4a5fa76770768ee

Dėl gyvūnų (šunų) triukšmavimo pagal kompetenciją galima kreiptis į policijos pareigūnus arba į Viešosios tvarkos skyrių. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklė yra įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojas turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Sutikimų išdavimo tvarka gyvūnų laikymui yra reglamentuota Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programas, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

Asmuo turi teikti prašymą seniūnijai arba savivaldybei dėl adreso suteikimo. Kai adresas bus suteiktas, asmuo teikia prašymą seniūnijai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų patikslinimo. Visa informacija gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais: https://www.registrucentras.lt/p/868

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.60193

Gyvenamąją vietą deklaruoti galima seniūnijoje arba internetu per Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt ) ar Registrų centro savitarnos portalą (https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

Asmuo gali kreiptis į savivaldybę ar seniūniją dėl mokėtojo kodo suteikimo. Turėdamas mokėtojo kodą kreipiasi į aptarnaujančią komunalinę įmonę dėl sutarties sudarymo bei gauna atliekų rūšiavimo konteinerius.

Daugiau informacijos atliekų tvarkymo klausimais: https://www.vrsa.lt/atlieku-tvarkymas/atlieku-tvarkymo-reglamentas/403

Žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galima statyti ūkininkų sodyboms ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingus statinius.

Ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tokį projektą būtina parengti.

Ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad ūkininko sodyboje, kol nėra pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, pagalbinio ūkio statyba yra negalima.

Žemės sklypo paskirties keitimas galimas, jeigu pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-393, sprendinių sudėtinė dalis, sprendinius sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (Plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį galima pakeisti į kitos paskirties žemę, kitu atveju – ne. Pažymėtina, kad būtina įvertinti ir šiam sklypui taikomus žemės sklypo naudojimo apribojimus.

Paprasčiausiu būdu pasitikrinti, ar sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą zoną galima tinklapyje www.regia.lt, įvedus sklypo adresą. Būtina įjungti sluoksnius: Vilniaus rajono bendrasis planas -> kraštovaizdžio specialusis planas ir/ar funkcinio zonavimo brėžinys.

Visi teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), adresu www.tpdr.lt. Kadangi visi duomenys yra vieši, gyventojai be papildomo registravimosi gali peržiūrėti įregistruotus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (pagal dokumento pavadinimą, adresą arba turimus su šiuo dokumento patvirtinimu susijusius duomenis) bei atlikti paiešką žemėlapyje (pagal adresą arba koordinates).

Parengti specialieji reikalavimai (specialieji architektūros reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) netaisomi, išskyrus redakcinio pobūdžio klaidų, nekeičiančių specialiųjų reikalavimų esmės, pataisymą.  

Statytojas, norėdamas keisti išduotus specialiuosius reikalavimus (specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus), teikia savivaldybės administracijai naują prašymą išduoti  specialiuosius  reikalavimus. Nauji specialieji reikalavimai išduodami Aprašo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas specialieji architektūros reikalavimai galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu negautas statybą leidžiantis dokumentas. Gavus statybą leidžianti dokumentą, specialieji architektūros reikalavimai galioja iki statybos procedūrų užbaigimo dienos.

Vilniaus rajono maršrutus aptarnaujančių autobusų tvarkaraščius galima peržiūrėti naudojantis programėle „Trafi“, kuria galima atsisiųsti iš „Google Market“ ir „Apple Store“ parduotuvių (priklausomai nuo telefono operacinės sistemos) bei Vilniaus rajono savivaldybės internetiniame puslapyje www.vrsa.lt skiltyje „Vilniaus rajono savivaldybės administracija“→ „Veiklos sritys“ →„Viešasis transportas“ →„Pasirinkta kryptis“.

Čekoniškių, Lygainių, Nemenčinės, Paberžės,  Rukainių, Rūdninkų, Šumsko, Turgelių kryptimis važiuojančių  autobusų tvarkaraščiai skelbiami SĮ Vilniaus rajono autobuso parko internetiniame puslapyje  https://www.vrap.lt/tvarkarasciai/.

Maišiagalos ir Mickūnų kryptimis važiuojančių  autobusų tvarkaraščiai skelbiami UAB „Šalčininkų autobusų parkas“  internetiniame puslapyje https://www.bustur.lt/maisiagalos-kryptis/.

Nuo 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtus maršrutus aptarnaujančiame keleiviniame kelių transporte leidžiama įsigyti  vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, su 100 procentų nuolaida – 80-ies metų ir vyresniems asmenims. Nuoroda į teisės aktą: https://web.vrsa.lt/vaktai/document/41163.

Apie kitas taikomas nuolaidas Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtus maršrutus  aptarnaujančiame keleiviniame transporte galima sužinoti suvedus šias nuorodas: https://web.vrsa.lt/vaktai/document/45008; https://web.vrsa.lt/vaktai/document/42913

SVARBU! Įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida turi teisę asmenys, pateikę keleivinės kelių transporto priemonės vairuotojui ir keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams galiojantį dokumentą, patvirtinantį nurodytą statusą (pensininko pažymėjimą, asmens dokumentą).   

Taip, išorinei reklamai, įskaitant iškabą ir trumpalaikę išorinę reklamą įrengti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti Savivaldybės leidimą įrengti išorinę reklamą.

Leidimas nereikalingas, kai:

• reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla;
• reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės;
• išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama;
• iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą;
• įrengiama ne didesnio kaip 0,3 kv. m. ploto iškaba;
• įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

Už leidimo išdavimą taikoma vietinė rinkliava. Tai Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka reklaminės veiklos subjektams, norintiems gauti leidimą įrengti išorinę reklamą tam tikroje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nustatytu laikotarpiu.

Rinkliavos įmokų dydžiai:

1. tvirtinimas ant savivaldybei priklausančių pastatų sienų, statinių arba įrengimas valstybinėje žemėje – už 1 kv. m. reklamos ploto 30 Eur per metus;
2. tvirtinimas ant privataus pastato sienų, statinių arba įrengimas privačioje žemėje – už 1 kv. m. reklamos ploto 15 Eur per metus;
3. trumpalaikė - už 1 kv. m. reklamos ploto 10 Eur per mėnesį;
4. iškaba nuo 0,3 kv. m. iki 1 kv. m. – 0 Eur;
5. iškaba nuo 1,1 kv. m. iki 5 kv. m. – 20 Eur;
6. iškaba nuo 5,1 kv. m. iki 10 kv. m. – 30 Eur (virš 10 kv. m. – 10 Eur už kiekvieną papildomą kv. m.).

Rinkliava netaikoma biudžetinėms, pelno nesiekiančioms įstaigoms, visuomenės organizacijoms, savivaldybės įmonėms, asociacijoms.

Reklaminės veiklos subjektas norėdamas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą turi pateikti nustatytos formos paraišką bei išorinės reklamos įrengimo projektą.

Daugiau informacijos https://www.lietuva.gov.lt/lt/leidimo-irengti-isorine-reklama-ar-keisti-spalvini-ar-grafini-jos-vaizda-savivaldybes-teritorijoje-isdavimas-galiojimo-panaikinimas-lngm-permit-for-installation-of-outdoor-advertising-in-municipal-territory/-77;13402.html

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais Lietuvos Respublikoje reikalavimus bei mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas  ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės.

Licencijos išduodamos įmonėms:

• Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims;
• Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtiems užsienio juridinių asmenų filialams;
• Europos juridiniams asmenis ir jų filialams.

Nustatomos šių rūšių licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais:

Nuolatines (neterminuotos) licencijos:

• verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
• verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų;
• verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento;
• verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento.

Sezoninė licencija:

• verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu.

Vienkartinės licencijos:

• verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose;
• verstis mažmenine prekyba alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, parodose;
• verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, rengiamose stacionariuose pastatuose;
• verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, masiniuose renginiuose ir mugėse;
• verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5procento, masiniuose renginiuose ir mugėse.

Įmonėms, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.

Įmonėms, pateikusiems prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencija turi būti išduota ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu pateikti ne visi, neteisingai užpildyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys, 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. 

Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, rekvizitus patikslina, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina atitinkamos savivaldybės meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija.

Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui.

Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui.

Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos neterminuotam laikui.

Ūkio subjektas, norintis prekiauti alkoholiniais gėrimais renginiuose (festivaliuose, parodose ir t.t.), privalo įsigyti atitinkamos rūšies vienkartinę licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Negali. Vienkartinės licencijos išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. licencijos išduodamos, papildomos ir patikslinamos naudojantis Licencijų informacine sistema https://www.licencijavimas.lt/.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 22 punktu, už licencijos, kai keičiasi rekvizitai tiesiogiai nepriklausantys nuo ūkio subjekto, patikslinimą, valstybės rinkliava neimama.

Taip modifikuota transporto priemonė (priekaba) neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 20 punkto sąvokos ir nelaikoma nestacionaria mažmeninės prekybos vieta, todėl licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais tokiems objektams neišduodamos.

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, alkoholiniais gėrimais laikomi gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento), taigi nealkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl nei prekybos laikas, nei pirkėjų amžius, tokiems gėrimams nėra ribojamas.

Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas bei Savivaldybės skatino ir palaiko ūkio subjektų iniciatyvas, kuriomis verslas atsisako parduoti nealkoholinius gėrimus mažamečiams ir nepilnamečiams asmenims.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba nustatė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje poilsio bei turizmo sezono laikotarpį nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.