DUK

Į bendrojo ugdymo mokyklas priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.  Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai (vaikas gali būti priimamas mokytis vienais metais anksčiau, jei jis buvo ugdytas pagal priešmokyklinio ugdymo programą).  Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų. Prašymas pasirinktai mokyklai pateikiamas nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.

Mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį priimami asmenys, baigę pradinio ugdymo programą ir pateikę pradinio išsilavinimo pažymėjimą (kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą), pagal antrąją dalį - pateikę mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus. Prašymas pateikiamas pasirinktai mokyklai nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka. 14–18 metų vaikas prašymą gali pateikti pats, turėdamas vieno iš tėvų rašytinį sutikimą.

Prašymų priėmimas vykdomas Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-16, nustatytu laiku – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos ir per mokslo metus asmenys priimami tik į laisvas mokyklos vietas. Jei per mokslo metus į bendrojo ugdymo mokyklą atvyksta asmuo, gyvenantis tai mokyklai priskirtoje  aptarnavimo teritorijoje, ir joje yra laisvų vietų, jis priimamas į  atitinkamą klasę. Jei nėra laisvų vietų, siūloma kreiptis į artimiausią tą pačią programą vykdančią bendrojo ugdymo mokyklą.

Taip. Prašymų ir dokumentų priėmimas vykdomas pasirinktoje mokykloje  direktoriaus nustatyta tvarka.

Pateikiamas prašymas, kuriame nurodoma:

- asmens, pageidaujančio mokytis, vardas ir pavardė, gimimo metai, asmens kodas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, telefonas, elektroninio pašto adresas;

- mokyklos, kurioje pageidaujama mokytis, pavadinimas;

- asmens priėmimo mokytis data;

- mokymo klasė;

- mokymo kalba;

- pageidaujamas dorinio ugdymo dalykas (etika, tikyba);

- tėvų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta, mobiliojo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;

Pridedami: 

- dokumentai, patvirtinantys pirmumo kriterijus;

- sutikimas, kad duomenys apie priimamą mokytis asmenį būtų gauti iš kitų institucijų;

- sutikimas, kad pateikti duomenys būtų naudojami priėmimui į mokyklą vykdyti;

- patvirtinimas, kad pateikti duomenys yra teisingi ir asmuo yra tinkamai informuotas apie asmens duomenų tvarkymą.

Jei prašymas pateiktas nuo birželio 1 d. iki mokslo metų pabaigos, į pasirinktą mokyklą  asmenys priimami tik tuo atveju, jeigu joje yra laivų vietų.

Mokytis į konkrečią mokyklą pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas gali būti priimti asmenys iš kitų rajono vietovių.  Suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi, į mokykloje esančias laisvas vietas gali būti priimti asmenys iš kitų  savivaldybių.

Jei prašymų pradėti mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis  ar vidurinio ugdymo programą iš mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenančiu asmenų gauta daugiau, nei mokykla gali priimti, pirmiausia priimami mokiniai, baigę šioje mokykloje pradinio ugdymo programą (4-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 5-ojoje klasėje; mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį šioje mokykloje (8-ąją klasę) ir pageidaujantys mokytis 9-ojoje (I gimnazijos) klasėje; mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį šioje mokykloje ir apsisprendę tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą; asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys.

Artimiausiu metu planuojama įdiegti visuotinę el. paslaugą,  skirta centralizuotai vykdyti mokinių priėmimą į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas.

Asmenų priėmimą į mokyklą vykdo mokyklos direktorius ir mokinių priėmimo komisija.  Komisijai išnagrinėjus prašymus ir įvertinus priėmimo prioritetus, sudaromi priimamų į mokyklą asmenų sąrašai pagal klases. Apie skirtą vietą ugdymo įstaigoje mokykla informuoja tėvus elektroniniu paštu ar kitomis jų nurodytomis priemonėmis per tris darbo dienas.

Išsamesnė informacija:

Priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-16.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. T3-14 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų patvirtinimo“.

Centralizuoto vaikų priėmimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T3-326 

Detalesnė informacija: https://www.vrsa.lt/svietimas/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/437

Prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes pateikiami informacinėje sistemoje (toliau – IS) www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

Visi vaikai į Įstaigas priimami pagal tėvų (globėjų) prašymo registravimo IS duomenų bazėje datą. Eilės sudaromos konkrečioms vaikų amžiaus grupėms. Vaikui perėjus iš vienos amžiaus grupės į kitą, eilė yra perskaičiuojama, išliekant pirmenybę suteikiančioms sąlygoms. Vaikai priskiriami į grupes pradedant nuo vyriausio amžiaus vaikų grupių.

Pirmenybė skirti vaikui vietą Įstaigoje taikoma vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra ne mažiau kaip 2 metai Įstaigos aptarnavimo teritorijoje vaiko priėmimo į Įstaigą dienai.

Formuojant eiles prioritetas teikiamas:

• vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba vyresnių, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose arba dieninėse visų tipų mokymo įstaigose;
• vaikams, kurių brolis ar sesuo jau lanko/mokosi toje pačioje Įstaigoje;
• pedagoginių darbuotojų/ švietimo įstaigų vadovų, deklaruotų Vilniaus rajono savivaldybėje, dirbančių ne mažiau nei pusę metų ir turinčių nenutrauktą darbo sutartį švietimo įstaigoje, veikiančioje Įstaigos aptarnavimo teritorijoje, vaikai;
• vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų (jeigu vienas iš tėvų miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios ar nežinia kur esančiu, teismo pripažintas neveiksniu);
• vaikams, kurių vienam iš tėvų (globėjų) nustatytas ne didesnis kaip 40 procentų darbingumas.

Neturintys prioritetų vaikai į darželį priimami bendrąja tvarka, pagal prašymo registravimo IS duomenų bazėje pateikimo datą.  

Į Įstaigas be eilės priimami:

• vaikai, kuriems Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas (Vaiko gerovės komisijos siūlymu) privalomas ikimokyklinis ugdymas;
• įvaikinti vaikai, globą turintys vaikai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų prašymu), IS pateikus įrodančius dokumentus. Į jau sukomplektuotas grupes per mokslo metus įvaikinti ir globą turintys vaikai priimami esant Įstaigoje laisvų vietų.

Norint keisti ikimokyklinį ugdymą teikiančią įstaigą reikia teikti naują pašymą. Prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes pateikiami IS www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

IS tvarkytojas laukiančius vaikus, kuriems skiriama vieta Įstaigoje, priskiria į Įstaigos grupes nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. Naujai priskirtų į Įstaigą vaikų ugdymo procesas organizuojamas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. Kita Įstaigos lankymo pradžios data gali būti nustatyta suderinus su Įstaigos vadovu. Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą Įstaigoje pranešama elektroniniu laišku. Asmeniui, registravusiam prašymą elektroniniu būdu, prisijungus prie IS www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė taip pat galima matyti savo vaiko informaciją.

Informacija apie vaiko vietą eilėje teikiama www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

• ligos, pirmąją neatvykimo dėl ligos dieną informavus švietimo įstaigą bei pateikus tėvų (globėjų) pateisinamą raštą įstaigos vidaus tvarkos dokumentuose nustatyta tvarka;
• tėvų (globėjų) kasmetinių, nemokamų atostogų ar teisės aktų nustatyta tvarka tėvams (globėjams) suteiktų papildomų poilsio dienų, pateikus dokumentą iš darbovietės;
• tėvų (globėjų) darbo pagal kintantį darbo grafiką, pateikus iš darbovietės pažymą arba patvirtintus darbo grafikus iki kito mėnesio 2 d., kuriuose būtų nurodytas nedarbo dienų skaičius;
• tėvų (globėjų) ligos metu, pateikus tai patvirtinančius dokumentus (prašymą ir nedarbingumo pažymėjimo kopiją);
• motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, pateikus tai patvirtinančius dokumentus (prašymą ir pažymą apie nėštumo ir gimdymo atostogas);
• mokinių atostogų (jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantis vaikas turi brolių ar seserų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje), pateikus prašymą ir pažymą iš mokyklos;
• nelaimių šeimoje (artimųjų mirtis ir pan.), ne ilgiau kaip 3 dienas (raštiškai pateikus prašymą įstaigos vadovui);
• dėl ekstremalių įvykių ar esant 20^o C šalčio ir žemesnei oro temperatūrai;
• kai nėra galimybės atvežti vaiką į darželį dėl gamtos sukeltų kliūčių (užpustyti, užtvindyti keliai ir pan.), raštiškai pateikus prašymą įstaigos vadovui;
• kai švietimo įstaiga ar grupė uždaroma dėl remonto darbų, karantino, paskelbus epidemiją.

Tėvai (globėjai) mokesčio ugdymo reikmėms tenkinti nemoka už šeštadienį, sekmadienį, švenčių dienas, švietimo įstaigų uždarymo metu ir jei priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos trukmė yra 4 valandos.

Iki einamųjų metų balandžio 1 d. prašymai priimti vaikus į Vilniaus rajono švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupes teikiami IS www.registruok.lt -> Vilniaus rajono savivaldybė.

Jeigu Įstaiga ar Įstaigos skyrius teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, gali tęsti priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje Įstaigoje ar Įstaigos skyriuje, naujo prašymo IS teikti nereikia. Jeigu Įstaiga ar Įstaigos skyrius neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų, tėvai (globėjai) IS teikia naują prašymą į pageidaujamą Įstaigą šiame Apraše nustatyta tvarka.

Į priešmokyklines ugdymo grupes pirmiausia priimami visi priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Įstaigos aptarnavimo teritorijoje bei prašymai ateinantiems mokslo metams IS pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d.

Neturintys galimybių registruoti  vaiką elektroniniu būdu,  gali pateikti prašymą Vilniaus rajono savivaldybėje arba užpildytą ir pasirašytą prašymą siųsti el. p. giedre.vaiciuniene@vrsa.lt   

Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos patvirtintas Centralizuoto vaikų priėmimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas nenumato kompensacijų ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams už privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymą.

Vilniaus rajono savivaldybė visiems tėvams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį, kompensuoja 30 proc. mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų maitinimą Savivaldybės švietimo įstaigose. Taip pat taikomos papildomos lengvatos nuo 50 iki 100 proc. tėvams už vaikų išlaikymą, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį bei kitas priežastis.

Už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą Vilniaus rajone atsakingos seniūnijos. Nemaža dalis kelių ir gatvių Vilniaus rajone priklauso valstybinės reikšmės keliams, kurių priežiūra, remontu, įrengimu rūpinasi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą rasite čia: https://www.vrsa.lt/vilniaus-rajono-savivaldybes-priziurimu-keliu-ir-gatviu-sarasas-bei-nauju-keliu-ir-gatviu-itraukimas/493

Paspaudę šią nuorodą http://webmap.vrsa.lt/statyba/, matysite žemėlapį, kur geltonai pažymėti keliai yra prižiūrimi Vilniaus rajono savivaldybės.

Yra sudaryta Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą komisija, kuri nagrinėja prašymą dėl Kelių įtraukimo į Sąrašą ir tikrina siūlomo įtraukti Kelio atitikimą kriterijams.

Kriterijai ir komisijos posėdžių protokolai yra skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/vilniaus-rajono-savivaldybes-priziurimu-keliu-ir-gatviu-sarasas-bei-nauju-keliu-ir-gatviu-itraukimas/493

Seniūnijai priklausančių kelių ir gatvių remontu rūpinasi seniūnas.

Pirmiausia valomi tie seniūnijų viešojo naudojimo vietinės reikšmės keliai, gatvės, kuriuose turi būti užtikrintas svarbiausių objektų nepertraukiamas darbas ir būtiniausių paslaugų teikimas (t. y. medicinos įstaigų, mokyklų, laidojimo apeigų teikimo, gyventojų aprūpinimo maisto produktais ir pan.), po to valomos kitos gatvės (kategorijos mažėjimo prioriteto tvarka), kiti vietinės reikšmės susisiekimo keliai tarp gyvenamųjų vietovių (miestelių, kaimų, vienkiemių), kiti keliai pagal konkretų seniūnų ar jo įgaliotų darbuotojų nurodymą.

Gausiai prisnigus gatvės valomos ir barstomos, esant plikšalai arba šerkšnui – barstomos.

Viešo naudojimo keliai ir gatvės valomi, kai sniego storis, esant normalioms oro sąlygoms, didesnis kaip 10 cm. Esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms, leistinas sniego storis – ne didesnis kaip 20 cm. Ypač sudėtingos oro sąlygos yra tada, kai: ilgiau kaip 6 valandas nuolat sninga ir/arba pusto; ilgiau kaip 24 valandas, tačiau su pertraukomis, sninga ir/arba pusto; įšalęs kelias po lietaus apledėja, yra lijundra; per parą kelias apledėja daugiau kaip 2 kartus.

Kelių (gatvių) valymo paslaugos turi būti pradėtos teikti (darbo laiku) ne vėliau kaip per 1 val. nuo seniūno (įgalioto darbuotojo) nurodymo gavimo (gavus užsakymą vakare – ne vėliau kaip nuo kitos dienos 6 val. ryto). Iškritus sniegui (esant normalioms oro sąlygoms), keliai (gatvės) turi būti nuvalyti per 2 d. d. Keliai, gatvės esant normalioms oro sąlygoms valomi tik nustojus snigti.

Nuvalyto kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 metro (esant siauresniam keliui, pagal jo faktinį plotį). Jeigu pagal faktinį plotį nuvalyto kelio plotis pavojingas transporto priemonėms prasilenkti, reikia pagal poreikį suformuoti prasilenkimo saleles. Po valymo leistinas didžiausias sniego sluoksnio storis (esant normalioms oro sąlygoms) ant gatvės dangos – iki 5 cm, ant kelio dangos – iki 6 cm.

Seniūnai organizuoja seniūnijos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūrą žiemos sezono metu, pagal poreikį, užtikrina atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę.

Taip pat būtina pabrėžti tai, kad valstybinės reikšmės kelius prižiūri ir tvarko AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Paspaudę šią nuorodą http://webmap.vrsa.lt/statyba/, matysite žemėlapį, kur geltonai pažymėti keliai prižiūrimi Vilniaus rajono savivaldybės.

Visų seniūnijų kontaktus rasite čia: https://www.vrsa.lt/savivaldybes-administracija/struktura-ir-kontaktai/104/seniunijos/d15

Dėl pagrindinių, valstybinės reikšmės kelių (barstymas, valymas, kliūtys ir pan.) prašome kreiptis į AB „Kelių priežiūra“.

Seniūnijos gauna finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai, kurie yra Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąraše (toliau – Sąrašas).

Sodo bendrijose esantys keliai neįeina į Sąrašą, todėl šiuo metu prižiūrėti ir tvarkyti atitenka pačioms sodo bendrijoms (arba naudotojams).

Pagal šiuo metu galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą bei Vilniaus rajone galiojančią tvarką Sodininkų bendrijos prašymu kelias gali būti įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Tokia procedūra vykdoma vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 30 d. patvirtintu Tranzitinių kelių ir gatvių, esančių sodininkų bendrijų teritorijoje, įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašu. Kelias/gatvė turi atitikti pagrindinių Tvarkos apraše nurodytų kriterijų.

LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 dalyje nurodoma, kad mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai

Pagal 2022-03-25 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T3-82 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo IV skyrių:

Einamųjų metų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, paraiškas seniūnai pateikia Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip iki vasario 10 dienos, nurodydami siūlomiems objektams prioriteto tvarką.

Paraiškose (laisvos formos) seniūnai teikia užpildytą lentelę (priedas Nr. 1), pagal kurią prioritetine tvarka yra siūlomas finansuoti objektas, taip pat teikiamas išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolas, kad siūlomas finansuoti objektas buvo apsvarstytas ir pritarta sueigoje.

Paraiškose siūlomi objektai tūrėtų būti teikiami eilės tvarka, pirmenybę teikiant:

• trejų metų seniūnijos objektų prioritetinės eilės sąrašui;
• tęstiniams objektams;
• gatvėms/keliams, tiesiogiai vedančioms prie visuomeninių objektų (kultūros namai, vaikų darželiai, mokyklos, bažnyčios ir t.t.);
• gatvėms/keliams, kuriuose įrengti inžineriniai tinklai;
• vyksta viešojo transporto eismas;
• didesniam vietovės (kaimo, miestelio) gyventojų skaičiui;
• ilgesnei kelio atkarpai.

Seniūnaičių sueigos metu svarstant einamųjų metų tvarkomų objektų sąrašą, taip pat sudaromos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės, ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinėse eilėse turi būti įrašyti KPPP finansavimo lėšomis finansuojami kelių objektai, kuriuose bus atliekami naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai ir paprastojo remonto darbai, atliekami ne mažesniame kaip 1000 m²plote. Gali būti įrašyti ir mažesni objektai nei 1000 m²plote. Programos finansavimo lėšos pagal 5.3. p. skiriamos seniūnijų seniūnaičių sueigoje svarstomiems objektams.

Trejų metų objektų sąrašas sudaromas užpildant lentelę (priedas Nr. 2) atsižvelgiant į kriterijus ir balus (priedas Nr. 3), nustatytus Aprašo 19 p. Didesnis balų skaičius lemia pirmumą. Kiekviena seniūnija Trejų metų objektų sąrašą pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriui iki vasario 1 d.

Trejų metų objektų sąrašo sudarymo kriterijų aprašymai bei balų skyrimas:

Kiekvienais metais yra tvirtinamas Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų objektų sąrašas atsižvelgiant į skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų.

Kelių priežiūros plėtros programos skirtos lėšas paskirstomos 23 seniūnijoms – jų planuojamiems keliams ir gatvėms rekonstruoti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.

Lėšos seniūnijoms skirstomos pagal 2022-03-25 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-82 patvirtintoje tvarkoje nustatytus kriterijus:

• 20 proc. lėšų skiriama svarbių Savivaldybei objektų, įtrauktų į Vilniaus rajono strateginį veiklos planą, ar pradėtiems iš Programos objektams užbaigti;
• 8 proc. skiriama kelių techninei inventorizacijai atlikti, padengti Savivaldybės lėšų daliai vykdant vietinės reikšmės kelių tiesimą dalyvaujant fiziniams bei juridiniams asmenims, valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, kai yra atlikta daugiabučio namo renovacija, kitiems neatidėliotiniems darbams (projektuoti, techninei priežiūrai, projektų ir aprašų ekspertizei, laboratoriniams tyrimams, eismo saugumo studijai parrengti, avariniams darbams, eismo saugumo gerinimui bei kt.);
• 72 proc. skiriamas seniūnijoms:

4 proc. lėšų skiriama Nemenčinės miesto seniūnijai;

96 proc. skirtų lėšų paskirstoma seniūnijoms (išskyrus Nemenčinės m. sen.) vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, kurios paskirstomos:

     - 50 proc. pagal seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių;

     - 50 proc. pagal seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį.

Tvirtiname objektų sąraše nurodytos darbų apimtys yra orientacinės, sudarytos pagal seniūnijų pateiktus objektų sąrašuose pateiktus prioritetus. Prieš vykdant darbus, iš numatytų objektų parengiama kiekvienos seniūnijos darbų sąmata pagal skirtas lėšas.

Seniūnijų objektų sąrašai prieš tvirtinant yra apsvarstomi seniūnijos seniūnaičių sueigų metu ir gaunamas pritarimas dėl darbų vykdymo.

Seniūnaičių sueigų protokolai dėl kelių skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/seniunaiciu-sueigu-protokolai-del-keliu/497

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis visų kelių/gatvių ilgis sudarė 2518,231 km. Iš jų su asfaltbetonio danga – 585,092 km (23,2 proc.). Deja, bet žvyrkeliai vis dar sudaro didžiausią dalį. Nemaža dalis automobilių kelių ir gatvių Vilniaus rajone priklauso valstybinės reikšmės keliams, kurių priežiūra, remontu, įrengimu rūpinasi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Vilniaus rajono gyventojai ir įmonės turi galimybę kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl kelių/gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo.

Savivaldybės apmokamų darbų vertė negali viršyti 50 proc. visos vertės. Vykdant asfaltavimo ar žvyro dangos remonto Darbus teisės aktuose nustatytais atvejais Pareiškėjas parengia techninį darbo projektą bei gauna statybą leidžiančius dokumentus arba Pareiškėjas (ar Savivaldybės administracijos viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas, jeigu toks yra) parengia kapitalinio remonto darbų aprašą.

Su Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, tvarkos aprašu galite susipažinti čia: https://web.vrsa.lt/vaktai/document/45080

Daugiau informacijos apie susisiekimo komunikacijų projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto atlikimo tvarką galite rasti čia: https://www.vrsa.lt/susisiekimo-komunikaciju-statyba-rekonstravimas-ir-remontas-dalyvaujant-fiziniams-ir-juridiniams-asmenims/496

Su Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų paskirstymas pagal seniūnijas, galite susipažinti čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/kppp-tvarka-ir-lesos/498

Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetinių ir strateginių objektų sąrašai skelbiami čia: https://www.vrsa.lt/keliai-ir-gatves/vilniaus-rajono-vietines-reiksmes-keliu-ir-gatviu-prioritetiniu-ir-strateginiu-objektu-sarasai/952

Informuoti atitinkamą seniūniją arba kreiptis į Savivaldybę.

Kelių bei gatvių remonto darbų  prižiūrą vykdo pagal sutartis pasamdytos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės. Už nekokybiškai atliktus darbus yra neapmokama, paaiškėjus brokui yra vykdomi išskaičiavimai.

Informuojame, jog vadovaujantis 2020-05-15 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-151 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliais ir gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Išdavimo tvarkos aprašas), 6 punktu, kuris nurodo, kad „Vadovaujantis 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi mokestis nemokamas:

6.1. už Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;

6.2. už krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotojų pajėgų didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones.“

Todėl atsakant į Jūsų pateiktą klausimą, ūkininkui nėra taikoma išimtis. Visa informacija apie prašymo pateikimą ir reikalingus dokumentus, kurie reikalingi leidimui gauti, yra aprašyti Išdavimo tvarkos apraše. 

Prašymas

Išdavimo tvarkos aprašas

Prašymą su pridedamais dokumentais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Savivaldybę, atsiuntus prašymą paštu, registruotu paštu, el. paštu (vrsa@vrsa.lt) arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Informuojame, kad 2023-01-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-36 buvo patvirtinti Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ar demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje komisijos reglamentas ir  tvarkos aprašas. Teisės aktai įsigaliojo 2023-01-07 su jais galima susipažinti teisės aktų registro tinklalapyje: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0e2f08708daf11ed8df094f359a60216 .

Vadovaujantis 2023-01-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu
Nr. A27(1)-36 patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ar demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 1 skyriaus 9 punktu „fizinis arba juridinis asmuo, norintis įrengti Priemones Savivaldybės vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, turi Savivaldybei pateikti:

• prašymą (priedas Nr. 1);
• norimą Priemonių išdėstymo schemą ar projektą (nurodomi pageidaujamų kelio ženklų numeriai, konkreti įrengimo vieta, atstumas iki objektų, įrengimo motyvai ir kita informacija);
• norint įrengti greitį mažinantį kalnelį arčiau nei 30 m nuo esamų gyvenamųjų pastatų, privaloma:
• pateikti greitį mažinančio kalnelio schemą pagal norimą įrengimo vietą;
• pateikti gretimų gyvenamųjų pastatų visų savininkų raštiškus sutikimus;
• Pasikeitus esamų gyvenamųjų pastatų savininkams, laikoma, kad raštiškas sutikimas greitį mažinantį kalnelį įrengti arčiau nei 30 m galioja neterminuotai, jeigu per 6 mėnesius nuo nekilnojamojo turto įsigijimo dienos naujieji savininkai dėl šio sutikimo nepareiškia rašytinių pretenzijų.“

Prašymą su pridedamais dokumentais galima pateikti tiesiogiai atvykus į Savivaldybę, atsiuntus prašymą paštu, registruotu paštu, el. paštu (vrsa@vrsa.lt) arba kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Su Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, pakeitimo ir demontavimo Vilniaus rajono savivaldybėje komisijos posėdžių protokolais, patvirtintomis schemomis bei prašymo forma galite susipažinti Savivaldybės tinklalapyje: https://www.vrsa.lt/techniniu-eismo-reguliavimo-priemoniu-irengimo-vilniaus-rajono-savivaldybeje-komisija-posedzio-protokolai-ir-schemos/494

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami: asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jie nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką ir ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

Asmuo, neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimas giminaitis.

Asmuo, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichikos ligos, silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu.

Asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko.

Asmuo, anksčiau buvęs globėju, ir nušalintas nuo globėjo pareigų.

Asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus.

Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką.

Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, Vivulskio g. 16, Vilniuje, el. paštas vilniaus.apsritis@vaikoteises.lt. 

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys globoti (rūpintis) tėvų globos netekusiu vaiku turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį;
2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos (046a forma) sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad nesergama ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;
3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.

Pateikus visus dokumentus Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius per 3 darbo dienas išnagrinėja bei persiunčia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – Tarnyba). 

Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą. Asmenys, gavę teigiamą pradinį įvertinimą, siunčiami į Globos centrų organizuojamus globėjų (rūpintojų) mokymus.

Globa trunka iki vaiko pilnametystės, santuokos, emancipacijos, jei vaikas nėra grąžinimas į biologinę šeimą ar įvaikintas.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko laikinosios globos organizavimą reglamentuoja Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vaiko nuolatinė globa – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. 

Globa (rūpyba) šeimoje – tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai;

Globa (rūpyba) šeimynoje – tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) šeimynoje ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo-šeimyna;

Globa (rūpyba) Globos centre – kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) Globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (Globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų šeimoje;

Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje – likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo- socialinės globos įstaiga.

Globėjas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Atleisti ar nušalinti nuo pareigų galima tiek globėją-fizinį asmenį, tiek globėją-juridinį asmenį. 

Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jis negali tinkamai atlikti pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka.

Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis globėjas (rūpintojas), asmuo, vaiko laikinosios priežiūros metu laikinai prižiūrintis vaiką, arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

Dėl išmokų reikia kreiptis: į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba į savivaldybę, kurios teritorijoje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima arba asmuo nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą – į savivaldybę, kurioje gyvenama, išskyrus atvejį, kai kreipiamasi dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 dienos. Šiuo atveju vaiko globėjas (rūpintojas) dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administraciją.

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką, turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių arba į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių

Vilniaus rajono gyventojai, pageidaujantys įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką  turi pateikti šiuos dokumentus:

1. rašytinį prašymą dėl įvaikinimo ir pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo;
2. asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelė arba pasas) ir jo kopiją.

Kartu pateikiami šie dokumentai:

1. Asmens (asmenų) sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas (forma  Nr. 046/a);
2. Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituokęs;
3. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo išsituokęs;
4. Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jeigu asmuo yra našlys (našlė).

Jei norite tapti budinčiais globotojais, esate kviečiami kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, Vivulskio g. 16, Vilniuje, el. paštasvilniaus.apsritis@vaikoteises.lt

Jei norite tapti budinčiais globotojais, Vilniaus rajono gyventojas turi pateikti Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui šiuos dokumentus:

1. rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a), išduotą nė vėliau ,negu prieš 12 mėnesių.
4. kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju ar dalyviu.

Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui ( toliau – Tarnyba), kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą. Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą. Asmenys, gavę teigiamą pradinį įvertinimą, siunčiami į Globos centrų organizuojamus budinčių globėjų mokymus.

Vaiko tėvai arba vienas iš tėvų užpildo Prašymą ir pagal savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai tiesiogiai (atvykę į savivaldybės administraciją), registruotu paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis adresu vrsa@vrsa.lt likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos pateikia.

Jei vaiko laikinoji priežiūra nustatoma ne vaiko tėvų, o kitų jo atstovų pagal įstatymą arba vieno iš jų prašymu, jie (jis) užpildo Prašymą dėl vaiko laikinosios priežiūros vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu nustatymo ir jį pateikia vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, kopiją – savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritoriniam skyriui, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos.

Vilniaus rajono gyventojai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Rašytinį prašymą nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos;
2. Išrašą iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
3. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
4. Asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
5. Dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz.: gydymo įstaigos pateiktą pažymą, įdarbinimo, profesinės ar savanoriškos veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentus (darbo sutarties, paslaugų teikimo sutarties kopijas, laišką, patvirtinantį įdarbinimą, komandiruotę, stažuotę arba dalyvavimą profesinėje ar savanoriškoje programoje ir jos trukmę patvirtinančio įsakymo kopijas, potvarkio, kvietimo kopijas ar kt.); 
6. Jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, privaloma pateikti teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad:

Tik pateikus visus aukščiau išvardintus dokumentus, prašymas nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą yra priimamas ir registruojamas.

Prašymas nenagrinėjamas, jei vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepateikia visų aukščiau nurodytų dokumentų. Apie priimtą sprendimą nenagrinėti prašymo savivaldybės administracija informuoja vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą raštu, nusiųsdama šio sprendimo kopiją registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

• Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų, pateikimo dienos turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu. Vaiko laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
• Priimdama sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo, savivaldybės administracija taip pat turi susitikti su vaiku, kuriam prašoma nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą, ir išklausyti vaiko nuomonę.

Vaiko laikinoji priežiūra, kuri nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu – gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu, negali būti pratęsiama.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo įstatyminių atstovų prašymu.

Vaiko laikinoji priežiūra organizuojama nedelsiant, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko apsaugos poreikį, taikydami vieną iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalies punkte nurodytų priemonių.

Jei vaiko apsaugos poreikis nustatomas tik dėl vieno iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą veiksmų, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikui saugi aplinka užtikrinama kartu su tokio pavojaus jam nekeliančiu tėvu ar kitu jo atstovu pagal įstatymą, jei tai neprieštarauja geriausiems jo interesams (pvz., smurto artimoje aplinkoje atveju vaiko tėvas ar kitas jo atstovas pagal įstatymą įkalbinėja vaiką duoti melagingus parodymus, siekdamas apginti smurtautoją, bando paveikti vaiką sakydamas, kad smurtas įvyko dėl jo kaltės, ir kt.).

Vaiko laikinoji priežiūra gali būti organizuojama:

1. perduodant vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių ar kitų vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
2. pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius ar kitus vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
3. apgyvendinant vaiką kartu su jo tėvais ar vienu iš jų arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai vaiko laikinoji priežiūra organizuojama vaiką prižiūrinčio asmens ar vaiko ir jo tėvų gyvenamojoje vietoje, – iki 30 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios priežiūros suorganizavimo dienos. Pagal poreikį vaiko laikinoji priežiūra gali būti pratęsiama iki 30 kalendorinių dienų.

Laikinai prižiūrintis vaiką asmuo (išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatoma vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu) gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos, kuri skiriama už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatyta ne vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko laikinosios priežiūros išmoką moka vaiko gyvenamosios vietos savivaldybė.

Nustačius apsaugos vaikui poreikį, laikinai vaiką prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Išmokos dydis apskaičiuojamas:
- vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
- vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. prašymas išmokai gauti;
3. dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenius ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
4. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Laikino atokvėpio paslaugos gavėjams teikiamos, siekiant sudaryti sąlygas asmenims, kurie namuose augina, prižiūri, globoja (rūpina) ir (ar) slaugo kartu gyvenančius laikino atokvėpio paslaugos gavėjus, derinti asmeninį gyvenimą ir laikino atokvėpio paslaugos gavėjo priežiūrą, globą (rūpinimą) ir (ar) slaugą, suteikiant jiems galimybę kompensuoti šeimos interesus ir poreikius, pailsėti nuo nuolatinės namuose auginamo, prižiūrimo ir (ar) globojamo (rūpinamo) kartu gyvenančio laikino atokvėpio paslaugos gavėjo priežiūros ir (ar) slaugos.

Šeima/asmuo, kuri/(-is) namuose augina, prižiūri, globoja (rūpina) ir (ar) slaugo kartu gyvenančius laikino atokvėpio paslaugos gavėjus (vaiką su negalia).

• Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (forma SP-8);
• Asmens prašančio palsaugos ir laikino atokvėpio paslaugos naudos gavėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę ar gimimo liudijimą) (asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsitikinus asmens tapatybe, grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, kopija nedaroma);
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą Neįgalumo lygio pažymą;
• Tikslinės grupės asmens įprastinę (laisva forma) dienotvarkę, kurioje turi būti aprašytos jo įprastos dienos veiklos ir nurodytas jų laikas (valandos);
• Dokumentus ar kitą informaciją, pagrindžiančią prioriteto (-ų) suteikimą (prioritetai išvardinti tvarkos parašo 7 punkte) (Tvarkos aprašas patvirtintas 2021-10-22 Nr. A27(1)-2745, galima rasti vrsa.lt puslapyje);
• Prioritetui, nurodytam Tvarkos aprašo 7.1. papunktyje, pagrįsti pateikiamas teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkto pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas medicinos dokumentų išrašas (F027/a), kuriame nurodyta, kad asmuo, nurodytas Tvarkos aprašo 7.1. papunktyje, serga lėtine liga;
• Prioritetui, nurodytam Tvarkos aprašo 7.4. papunktyje, pagrįsti pateikiama pažyma iš darbovietės ar Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie esamas ir planuojamas asmens, nurodyto Tvarkos aprašo 7.4. papunktyje, veiklas, susijusias su darbo santykiais (nukrypimus nuo įprasto darbo grafiko, numatomas komandiruotes ir jų laikotarpius, vykdomą naujo darbo paiešką, kitą informaciją apie veiklas, susijusias su darbo santykiais, dėl kurių tikslinės grupės artimajam sudėtinga pasirūpinti Tikslinės grupės asmeniu);
• Kiti dokumentai, kuriais galima pagrįsti prioriteto, nurodyto Tvarkos aprašo 7 punkte, nustatymą.

Dėl prašymo pildymo galima kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių.

Paruošti dokumentai pateikiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui.

Asmens namuose arba Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

Dienos socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis vaikui su negalia teikiama kompleksinė, specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba ir kuriems yra nustatytas dienos socialinės globos poreikis. Paslauga teikiama mokyklinio amžiaus vaikams su negalia.

Dėl prašymo pildymo galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos specialistą darbui su šeimomis arba į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro socialinį darbuotoją pagal gyvenamąją seniūniją.

Pateikiami šie dokumentai:

1. Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
2. Vaiko gimimo liudijimas ir jo kopija;
3. Sveikatos priežiūros įstaigos užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a);
4. Neįgaliojo pažymėjimas ir jo kopija;
5. Pažyma apie darbingo amžiaus šeimos narių pajamas už 3-is mėnesius iki kreipimosi dėl dienos socialinės globos paslaugų skyrimo;
6. Neįgalumo lygio pažyma ir jos kopija.

PASTABA. Socialinių paslaugų centro darbuotojas  išimtiniais atvejais turi teisę reikalauti papildomų dokumentų.

Paruošti dokumentai pateikiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriui.

Įstaigos, galinčios suteikti dienos socialinės globos paslaugas Vilniaus rajono gyventojams:

• Vilniaus specialusis lopšelis – darželis „Čiauškutis“ dienos socialinės globos centras (Sausio 13-osios g. 6., LT-04347 Vilnius);
• Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ padalinis, Vaikų dienos centras (Pagalbos vaikui ir šeimai skyriaus Dienos socialinės globos poskyris) (Žolyno g. 47., LT-40100 Vilnius);
• Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras (Igno Šimulionio g. 6, LT-04331 Vilnius).

Dienos socialinės priežiūros paslaugos, kuriomis siekiama ugdyti vaiko ir jo šeimos narių socialinius bei gyvenimo įgūdžius.

Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikai su negalia ir jų šeimos, kiti vaikai (pvz., likę be tėvų globos vaikai ir jų šeimos).

Kreiptis į Vaikų dienos centrą, kuris teikia akredituotą vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugą:

vaikų dienos centrų sąrašą rasite www.vrsa.lt puslapyje, skiltyje Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius (Vaikų dienos centrai).

Sprendimas dėl tikslinės kompensacijos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Dėl socialinės pašalpos gali kreiptis asmuo, kuriam tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija  141,9 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus  šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Prašymą dėl būsto šildymo kompensacijų galima pateikti:

• el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt;
• atvykus į seniūniją, priklausančią pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
• siunčiant užpildytą ir saugiu el. parašu pasirašytą prašymo formą bei reikalingus dokumentus el. paštu pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priklausančios seniūnijos specialistui socialiniam darbui;
• telefonu, skambinant pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priklausančios seniūnijos specialistui socialiniam darbui.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

Prašymus pateikti galite per spis.lt, seniūnijose arba savivaldybėje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (73,5 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jūsų nurodytu atveju, vaikui sukakus 18 metų, kadangi jis ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, turite teisę kreiptis dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo pateikdami prašymą gauti išmoką iki asmuo baigs minėtą programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Valstybinių pensijų įstatymu nustatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos  skiriamos motinoms (tėvams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų.

Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai ji neatitinka sąlygų valstybinei pensijai skirti.

Sprendimą dėl valstybinės pensijos priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl šių pensijų skyrimo motinos (tėvai) su prašymais (prašyme turi būti nurodyta, ar asmeniui nėra paskirta iš mokama valstybinė pensija) turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir kartu pateikti šiuos dokumentus:

1. asmens gyvenimo aprašymą, kuriame būtina nurodyti visų vaikų kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą, jeigu motinai (tėvui) nėra sukakęs senatvės pensijos amžius;
4. tais atvejais, kai daugiavaikių motinos arba tėvo bent vienam iš vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) dėl to, kad vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas daugiavaikio motinos arba tėvo sutuoktinio, ar vaikui (įvaikiui) laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.), – šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją;
5. vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
6. vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
7. dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, jeigu vaikų gimimo dokumentuose nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

 Dokumentus, nurodytus 3–7 punkte, pateikti reikia tik tuo atveju, jeigu minėtų duomenų nėra  atitinkamuose registruose ar informacinėse sistemose.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos suteikimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba į Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą (įstaigos kontaktus rasite čia: www.juodsiliuspc.lt) arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo (esant reikalui, psichiatro) medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
7. pažymą apie darbingų šeimos narių gautas pajamas už paskutinius 3 mėnesius, jeigu šeimoje yra darbingo amžiaus asmenų;
8. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su dienos socialinės globos paslaugos asmeniui skyrimu iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

Teisę gauti dienos socialinę globą asmens namuose turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas dienos socialinės globos asmens namuose poreikis, 0-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga neskiriama, jeigu:

• asmens pageidavimai prieštarauja įstatymams, saugos darbe reikalavimams ir (ar) kitoms šių paslaugų teikimo sąlygoms;
• pirminio socialinės globos paslaugų poreikio nustatymo metu paaiškėja, kad asmeniui šios paslaugos nėra būtinos;
• asmuo serga sunkia psichikos liga. Sunkia psichikos liga laikoma būklė, kai žmogus savo veiksmais gali būti pavojingas savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei;
• asmens namuose visiškai nesudarytos sąlygos dienos socialinės globos paslaugoms teikti (asmuo ar jo šeimos nariai priskirtini socialinę riziką patiriančių asmenų grupei, asmens namuose nuolat girtaujama, smurtaujama ir iškyla grėsmė paslaugų teikėjų saugumui, namuose antisanitarinės sąlygos ir pan.).

Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga teikiama nuo 2 iki 8 val. per dieną iki 5 darbo dienų per savaitę. Jei laikinai nėra galimybės teikti paslaugų asmuo įrašomas į laukiančiųjų gauti šias paslaugas eilę. Eilė sudaroma pagal jo gyvenamąją vietą, suteikiant pirmumo teisę vienišiems asmenims, toliau - pagal sprendimo skirti šias paslaugas datą (kai yra tos pačios datos sprendimų - pagal asmens prašymo datą). Jei pagal eilę asmuo, atsiradus galimybei teikti dienos socialinę globą asmens namuose, atsisako ją gauti, jis išbraukiamas iš eilės.

Dėl išssamesnės informacijos apie dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos teikimą galite kreiptis į Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centrą tel. (8 5) 249 3087 arba el. paštu juodsiliuspc@gmail.com.

Taip, ši paslauga yra mokama. Mokėjimo už dienos socialinės globos asmens namuose paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Asmens (šeimos) mokėjimo dydis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

• 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
• 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 20 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 25 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už šešis valstybės remiamų pajamų dydžius;
• 30 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos viršija šešis remiamų pajamų dydžius.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmeniui gyvenančiam šeimoje sudaro:

• 20 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 30 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 40 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 50 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį.

Pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje teismui gali pateikti to asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Jei tokių asmenų nėra, fizinis asmuo kreipiasi į Vilniaus rajono  savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių, kuris rengia ir teikia teismui pareiškimą dėl pilnamečio asmens, gyvenančio Vilniaus rajone, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje. Fizinis asmuo Socialinės rūpybos skyriui pateikia:

1. prašymą dėl asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje, įvertinimo;
2. prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje bylos teisme inicijavimo (prašyme turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti);
3. asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, tapatybę patvirtinantį dokumentą;
4. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kitus įrodymus apie asmens psichinę būklę;
5. asmens neįgalumą patvirtinančius dokumentus (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, specialiųjų poreikių lygio nustatymo pažyma, darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo (invalidumo) pažymėjimas, kt.);
6. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), tapatybę patvirtinantį dokumentą;
7. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), giminystės ryšį su prašomu pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje asmeniu, patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos, kt. liudijimai);
8. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), pažymą apie jo sveikatos būklę;
9. asmens, pageidaujančio būti globėju (rūpintoju), jo sutuoktinio, kitų suinteresuotų asmenų raštiškus sutikimus dėl globėjo (rūpintojo) kandidatūros;
10. kitus dokumentus (priklausomai nuo aplinkybių).

(Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka).

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl dienos socialinės globos institucijoje paslaugos suteikimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Teisę gauti dienos socialinę globą institucijoje turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas dienos socialinės globos institucijoje (dienos socialinės globos centre) poreikis, 0-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Dienos socialinės globos institucijoje paslauga teikiama nuo 3 val. per dieną, iki 5 darbo dienų per savaitę.

Vilniaus rajone dienos socialinę globą teikia BĮ Nemenčinės neįgaliųjų dienos užitumo centras. Dėl išssamesnės informacijos apie dienos socialinės globos institucijoje paslaugos teikimą BĮ Nemenčinės neįgaliųjų dienos užitumo centre galite kreiptis tel. (8 5) 237 1300 bei el. paštu neigaliujucentras@gmail.com arba info@nnduc.lt.

Taip, ši paslauga yra mokama. Mokėjimo už dienos socialinės globos institucijoje paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Asmens (šeimos) mokėjimo dydis už dienos socialinę globą  nustatomas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

• 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
• 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 20 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 25 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už šešis valstybės remiamų pajamų dydžius;
• 30 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos viršija šešis remiamų pajamų dydžius.

Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmeniui gyvenančiam šeimoje sudaro:

• 20 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
• 30 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 40 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį;
• 50 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos suteikimo tiesiogiai kreipiasi į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos seniūniją arba pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bei būtina gydytojo išvada dėl globos namų tipo;
7. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos asmeniui skyrimu iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

PASTABA. Dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugos suteikimo senyvo amžiaus ir suaugę neįgalieji gali kreiptis, jei jiems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Teisę gauti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą turi gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiai (taip pat asmenys be pilietybės), turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paslaugos gavėjai – suaugę asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis, 0-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn. per metus. Jei socialinės globos įstaigoje, teikiančioje trumpalaikės socialinės globos paslaugas, laikinai nėra galimybės teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugų, laukiančiųjų gauti šias paslaugas eilė nesudaroma. Asmeniui siūloma pasirinkti kitą socialinės globos įstaigą.

Ilgalaikė socialinė globa yra teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai. Jei ilgalaikės socialinės globos įstaigose laikinai nėra galimybės teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugų, asmuo yra įrašomas į laukiančiųjų gauti šias paslaugas eilę pagal asmens prašymo bei visų reikiamų dokumentų pateikimo datą.

Taip, ši paslauga yra mokama. Mokėjimo už trumpalaikės socialinės globos paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą (kai ši paslauga teikiama ne mažiau kaip 12 valandų per parą) suaugusiam asmeniui dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Suaugusio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą (kai šios paslaugos teikiamos institucijoje iki 5 parų (darbo dienomis) per savaitę) dydis yra 60 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Taip, ši paslauga yra mokama. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugą dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiat į asmens pajamas ir turtą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka susimokėti už ilgalaikę socialinę globą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo – paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pensijos gavėjo arba neįgaliojo pažymėjimą;
4. darbingumo lygio nustatymo pažymą*;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo arba specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą*;
6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis bei gali lankyti dienos socialinės globos centrą;
7. pažymą apie darbingų šeimos narių gautas pajamas už paskutinius 3 mėnesius, jeigu šeimoje yra darbingo amžiaus asmenų;
8. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

* Pareiškėjui nereikia pateikti šiuos duomenis pagrindžiančių dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Esant poreikiui, gali būti pareikalauta dokumentų, susijusių su dienos socialinės globos paslaugos asmeniui skyrimu iš kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo.

Asmeninę pagalbą gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustatys socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.

Asmeninio asistento paslaugą gali teikti fizinis asmuo, kuris su neįgaliuoju nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, turės išklausyti įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės nei 258 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikia. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Būstas gali būti pritaikomas žmonėms su negalia, turintiems:

• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir turintiems judėjimo sutrikimų,
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikį,
• specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ar priežiūros (pagalbos) poreikį dėl intelekto ar psichikos negalios.

Iš aukščiau nurodytų asmenų išskiriamos šios grupės asmenų, kuriems būstas pritaikomas pirmumo teise: vaikams su negalia iki 18 metų, slaugomi ir dializės procedūras gaunantys žmonės su negalia, neįgalieji, besimokantys pagal formaliojo švietimo programas, dirbantys neįgalieji.

Tas pats būstas žmogui gali būti pritaikomas kas 10 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, ar asmuo įgyja  nuosavybes teise priklausantį būstą, jei prieš tai jam pritaikytas būstas buvo ne jo nuosavybė. Tokiais atvejais galima ir anksčiau kreiptis į nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybę dėl būsto pritaikymo.

Būstas nuosavybės teise turi priklausyti neįgaliajam, jo atstovui ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei. Jeigu būstas priklauso ne pačiam neįgaliajam, būtina gauti būsto savininko sutikimą pritaikyti būstą. Nekilnojamasis turtas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, neareštuotas, neapribotos būsto savininko daiktinės teisės į būstą (išskyrus hipoteką), tai turi būti nuolatinė ir faktinė dėl būsto pritaikymo besikreipiančio žmogaus gyvenamoji vieta. Išimtis – atvejai, kai žmogus su negalia ten negyvena, nes būstas nėra pritaikytas.

Būstas gali būti pritaikomas trimis būdais:

• būsto pritaikymą organizuoja savivaldybė atėjus būsto pritaikymo eilei,
• asmuo savarankiškai organizuoja dalį ar visus būsto pritaikymo darbus,
• gauti būsto pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu asmuo nusiperka visiškai pritaikytą ar iš dalies pritaikytą būstą.

Būsto pritaikymo poreikis vertinamas pagal individualius žmogaus poreikius. Taip pat savivaldybė kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM gali priimti sprendimą atlikti papildomus darbus, kurie neįtraukti į galimų pritaikymo darbų sąrašą.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalioja privalomas gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR).

Daugiau informacijos apie kačių, šunų ir šeškų registravimą ir ženklinimą rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje  www.vmvt.lt > Gyvūnų augintinių ženklinimas.

Kilus klausimų dėl gyvūnų registravimo ir ženklinimo, galite kreiptis į Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Augintinio ženklinimas – neabejotina nauda augintinių savininkams:

• visų pirma, gyvūno identifikavimas ir jo atsekamumas, kuris reikalingas užkrečiamųjų ligų, kaip pvz., mėsėdžiams gyvūnams ir žmonėms pavojingos ir nepagydomos užkrečiamosios virusinės ligos – pasiutligės, bei kitų ligų prevencijai, stebėsenai ir kontrolei;
• pasimetus gyvūnui galima greičiau jį surasti
• gyvūnų kelionių, nekomercinio gyvūnų judėjimo tarp šalių palengvinimas;
• gyvūno gydymo, vakcinacijos nuo užkrečiamųjų ligų ir suteiktų kitų veterinarinių procedūrų registracija bei atsekamumas;
• mažiau bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų, ir kt.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, šiuo metu vyksta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.

Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt,kurioje pateikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklinimo paslaugos kaina.

Visa gyvūnų (šunų) laikymo bei priežiūros tvarka yra įtvirtinta  Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/64203a401ac311eaa4a5fa76770768ee

Taisyklių 46 p. nuostata teigia, kad „Šunys žmonių susibūrimo vietose (gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais ir pavadėliais“. Ši nuostata taikoma tuo atveju, jeigu gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse ir pan. bus kitų žmonių (žmonių susibūrimas) bei tokiu atveju šuns vedžiojimas be antsnukio kels grėsmę aplinkiniams žmonėms, priešingu atveju, vedžiojant šunį gatvėse, keliuose, autobusų stovėjimo stotelėse ir pan., kur nebus kitų žmonių, ši nuostata nebus taikoma.

Prašome kreiptis į policiją arba skundą dėl netinkamo augintinio vedžiojimo galite siųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai el. paštu vrsa@vrsa.lt. Jūsų skundas bus užregistruotas ir išnagrinėtas.

Taip pat kilus papildomų klausimų galite kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių tel. (8 5) 275 5663.

Nepriklausomai nuo žemės sklypo nuosavybės, šunį palaidą galima laikyti tik aptvertoje teritorijoje. Taigi jei žemės sklypas ir yra privataus asmens nuosavybė, palaidą šunį laikyti negalima.

Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių IV skyriaus 33 punktas nurodo, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis. 

Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/64203a401ac311eaa4a5fa76770768ee

Dėl gyvūnų (šunų) triukšmavimo pagal kompetenciją galima kreiptis į policijos pareigūnus arba į Viešosios tvarkos skyrių. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklė yra įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojas turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Sutikimų išdavimo tvarka gyvūnų laikymui yra reglamentuota Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programas, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).