Spalio 3-iosios dienos popietę, Mokytojų dienos proga, Vilniaus r. Pakenės Česlovo Milošo pagrindinės mokyklos mokytojai leidosi į pažintinę išvyką po Druskininkus – miestą, kuriame kiekvienas kampelis alsuoja menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasia. Tai buvo diena, skirta grožiui, ramybei ir įkvėpimui, kurį teikia tiek gamta, tiek menas.
Pažintį su Druskininkais mokytojai pradėjo iš viršaus, pasivažinėjimu Lynų keliu. Iš aukštai atsivėrė nepakartojami vaizdai į Druskininkus, Nemuno vingius ir miškų žalumą. Mokytojai, skrisdami virš medžių jautėsi tarsi patekę į vieną iš Čiurlionio paveikslų – kupiną tylos, šviesos ir paslaptingos harmonijos.
Pasivaikščiojimą po Druskininkus pradėjo centre, kur tarp medžių ir tylos stovi paminklas Čiurlioniui – susimąstęs, tarsi klausantis savo vidinės muzikos. Prie šio simbolinio taško buvo prisiminta, kaip Čiurlionis gebėjo savo paveiksluose ir muzikoje perteikti pasaulio grožį, gamtos ritmą ir žmogaus vidinį pasaulį. Prie paminklo tvyrojo ypatinga rimtis – lyg pati gamta būtų sustojusi pasiklausyti nematomos sonatos.
Toliau eidami ramiu žingsniu, mokytojai aplankė teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio skulptūrą, ramiai sėdinčią ant suolelio su knyga rankoje, Druskininkų muzikinį fontaną, pasiklausė muzikos, vandens ošimo. Aplankė Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, grožėjosi puikiai sutvarkytomis aplinkomis ir skverais. Vaikščiojo Druskonio ežero pakrante, kur, kaip pasakojama, mėgdavo vaikščioti ir pats Čiurlionis. Mokytojai žingsniavo po parko takus, sustodami ties skulptūromis, gėrėjosi rudens spalvomis, klausėsi švelnaus vėjo ir vandens ošimo – tarsi to paties ritmo, kurį galima pajusti menininko muzikoje ir tapyboje. Didelį įspūdį paliko Čiurlionio paveikslai, kurie ramiai slėpėsi Druskonio ežero pakrantėje.
Kelionė tęsėsi Sveikatingumo parke, kur mokytojai aktyviai praleido laiką – mankštinosi, juokėsi ir dalijosi gera nuotaika. Judėjimas gryname ore, apsuptiems rudeniškai spalvingos gamtos, suteikė daug energijos ir džiaugsmo. Tai buvo puiki proga prisiminti, kad rūpintis savimi – taip pat menas, ne mažiau svarbus nei kūryba.
Druskininkai atskleidė save kaip ramybės ir kūrybos erdvę, o Čiurlionio palikimas tapo tarsi tiltu tarp praeities ir dabarties. Pasivaikščiojimas po miestą virto savotiška meditacija. Ši kelionė – tarsi mažas sustojimas nuo kasdienybės – laikas apmąstymams, įkvėpimui ir bendrystei.
Grįždami namo visi jautėsi pakylėti ir praturtėję – ne tik naujais įspūdžiais, bet ir vidine ramybe, kurią suteikė pažintis su Čiurlionio Druskininkais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Irena Mazailo
Polski
Русский
English
