Žolės deginimas – pavojus ne tik žmogui, bet ir gamtai

Šylant orams, o žmonėms aktyviau besiimant lauko darbų, daugėja gaisrų įvairiose atvirose teritorijose. Neatsakingas asmenų elgesys padaro didelę žalą ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui, nes neretai deginat pernykštę žolę liepsnos išplinta į gyventojų sodybas bei ūkinius pastatus.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, jog didžiausia žala deginant žolę yra padaroma gamtai, bet įsiliepsnojusi ir nekontroliuojama ugnis gali privesti prie daug skaudesnių pasekmių, kai nukenčia žmonės ir jų turtas. Neretas atvejis, kai degančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus.

Pabrėžiame, kad deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali pakenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl bet kokio žolės, lapų ar kitų kultūrų deginimo reikėtų ypač vengti.

Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis žemės sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.

Žolės deginimas atneša nuostolių ir ūkininkavimui: vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 proc.

Kaip padėti gamtai?

Aplinkosaugininkai ragina gyventojus ne deginti žolę, o įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines, siekiant mažiau teršti orą ir nerizikuoti saugumu bei sveikata deginant žolę.

Svarbu paminėti, kad biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai. O jų pridavimo punktus galima rasti stambiųjų atliekų pridavimo aikštelėse. Plačiau apie tai kviečiame skaityti čia: https://www.vrsa.lt/atlieku-tvarkymas/zaliuju-atlieku-surinkimo-aikstele/416.

Draudimai ir apribojimai

• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida);
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose);
• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.);
• Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m³ tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai);
• Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Atsakomybė

• Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį;
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 Eur;
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170Eur;
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur;
• Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

Pamatę deginamą žolę nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112. Kad ugnis neišplistų – nepraeiti pro šalį. Įvertinus riziką, pasistenkite ugnį užgesinti, kol liepsna neapėmė didesnių plotų. Ją reikia užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu. Be to, ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ji neplistų. 

NEPAMIRŠKITE! Šiltajam sezonui prasidėjus, privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius bei ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Asociatyvi nuotr. unsplash.com