kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Sakralinis paveldas Vilniaus rajone

Vilniaus rajonas – vienas didžiausių Lietuvoje tiek pagal teritoriją, tiek pagal gyventojų skaičių, jis kartu yra ir tikra tautybių mozaika. Nuo senų laikų greta vieni kitų čia gyvena lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Ši tautybių gausa atsispindi ir religijų įvairovėje. Ir nors dauguma yra katalikai, netrūksta stačiatikybės ir islamo išpažinėjų. Vilniaus rajono šventyklos išsibarsčiusios po visą jo teritoriją. Vienos jų atrodo kukliai, pastatytos iš medienos, kitos sumūrytos iš plytų, jų sienose laikosi įsprausti iš aplinkinių laukų surinkti akmenys, jose susipina daugiau ar mažiau įmantrūs stiliai.


Bukiškio Kristaus gimimo cerkvė

Anksčiau Dievo Motinos Globėjos vardu vadinta Kristaus Gimimo cerkvė pasižymi tradicine stačiatikių šventovėms būdinga architektūra – dangun stiebiasi penki mėlyni šalmo formos kupolai, o pats pastatas, nors ir nedidelis, dvelkia didingumu bei iškilmingumu. Beje, kupolų skaičius turi simbolinę reikšmę religinėje stačiatikių architektūroje. Bukiškio Kristaus Gimimo cerkvė – Lietuvos kultūros vertybė, išsiskirianti savo sakraline bei architektūrine reikšme.


Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia ir koplyčia

Dvi Buivydžių kaimo puošmenos – Šv. Jurgio bažnyčia ir šventoriuje įsikūrusi Šv. Florijono koplyčia. Šviesaus mūro, taisyklingo aštuoniakampio plano bažnyčia žavi savo išskirtine architektūra. Iškilmingumo bažnyčiai suteikia jos centrinis kupolas ir prieangis su kolonomis bei šventųjų skulptūromis. Šventoriaus kieme stovi įspūdinga Šv. Florijono koplyčia, anksčiau vadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Koplyčia savo architektūra primena aukštą, tačiau nedidelę kvadratinę piramidę. Šis ypatingas dviejų statinių architektūrinis ansamblis pripažintas valstybės kultūrine vertybe.


Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Prie Baltarusijos sienos, apie 32 km į rytus nuo sostinės Vilniaus galima aplankyti nedidelį miestelį, kurio centrą puošia originalus vėlyvojo baroko stiliaus architektūrinis ansamblis. Ant kalvelės, tarp gausių želdinių išsidėstę Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statiniai. Į šventorių patenkama per po varpine įrengtus vartus. Šioje ramybe alsuojančioje ir rūpestingai prižiūrimoje aplinkoje galima susipažinti su įdomia komplekso istorija, apžiūrėti čia įkurdintus koplytstulpius, dailės paminklus ir kt.

 

Medininkų bažnyčia

Medininkų gyvenvietę garsina keletas įspūdingų istorinių-kultūrinių objektų. Čia galima aplankyti ne tik garsiąją pilį, bet ir vieną iš septynių pirmųjų Lietuvoje parapijų. Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, pirmasis jogailaičių dinastijos atstovas Vladislovas II Jogaila Medininkų parapiją įsteigė tuoj po 1387 metų Lietuvos krikšto. Nors dabartinė Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia buvo pastatyta po pusės tūkstantmečio, 1930 metais, iki jos atsiradimo gyvenvietėje buvo net kelios bažnyčios ir koplytėlės.

 

Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė

Nuo Vilniaus į pietvakarius, rajono pakraštyje gyvuojantis kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių gyvenviečių. Pačiame kaimo centre stūkso mediniai maldos namai – mečetė. Tai pati seniausia ir viena iš keturių šiandien Lietuvos teritorijoje veikiančių musulmonų šventyklų. Įdomu, kad Lietuva – vienintelė Baltijos šalis, kurioje apskritai galima aplankyti musulmoniškus maldos namus. Nuo 1996 m. Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetė – sakralinės reikšmės valstybės saugomas istorinis ir architektūrinis paminklas.

   

 

Lankytinų objektų sąrašas bus pildomas

 

Parengė: Vilniaus rajono turizmo informacijos centras

 

 

Shadow up