Vyriausybei sumažinus finansavimą Vilniaus rajono savivaldybei – Tarybos kreipimasis į Seimą ir Lietuvos savivaldybių asociaciją

Saugios infrastruktūros kūrimas – vienas svarbiausių Vilniaus rajono savivaldybės prioritetų. Siekiame užtikrinti, kad rajono gyvenvietės, kaimai ir viensėdžiai būtų patogesni gyventi, taptų lengviau pasiekiami atnaujintais keliais ir gatvėmis ir kad gyvenvietėse būtų skiriama daugiau dėmesio kelių eismo dalyvių saugumui.

Vilniaus rajono savivaldybė prižiūri daugiau kaip 2 500 km viešųjų vietinės reikšmės kelių. Tai vienas didžiausių vietinių kelių tinklas visoje šalyje. Savivaldybė deda visas pastangas, kad rajono viešoji infrastruktūra būtų saugi ir atitiktų gyventojų bei svečių poreikius ir tai daroma maksimaliai, kiek tik leidžia finansinės galimybės. Kiekvienais metais kelių priežiūros ir plėtros darbams skiriama vis daugiau lėšų iš Savivaldybės biudžeto, taip pat išnaudojamos visos galimybės gauti papildomą finansavimą iš valstybės ir ES struktūrinių fondų, siekiant išasfaltuoti ir atnaujinti vis daugiau Vilniaus rajono kelių ir gatvių.

Sparčiai augant Vilniaus rajono priemiestinėms gyvenvietėms, didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra neužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, netenkina gyventojų bendruomenės poreikių. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba, įvertinusi Vilniaus rajono vietinės reikšmės kelių būklę ir jiems sutvarkyti skiriamą nepakankamą finansavimą, siekdama pagerinti kelių ir gatvių būklę bei užtikrinti saugias eismo sąlygas gyventojams, vasario 2 d. patvirtino kreipimąsi į LR Seimą ir Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo.

Kreipimasis dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo

Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) dėl susidariusios situacijos po teisės aktų pakeitimo ir gerokai sumažėjusio finansavimo kelių infrastruktūros plėtrai, susiduria su nuolatiniu gyventojų bei jų bendruomenių nepasitenkinimu ir reikalavimais. Viena iš tokių probleminių situacijų buvo, kai prie Savivaldybės pastato 2022 m. sausio 23 d. Lindiniškių kaimo bendruomenės nariai ir gyventojai organizavo piketą, kurio metu gyventojai reikalavo tęsti Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Lindiniškių k. Riešės, Ilgajosios, Lindiniškių ir Liepų gatvių kapitalinio remonto darbus. Savivaldybės atstovai susitiko su pikete dalyvavusiais Lindiniškių kaimo gyventojais, paaiškino esamą situaciją, galiojantį teisinį reglamentavimą bei jo pakeitimus. Gyventojai buvo nepatenkinti ir išreiškė savo ryžtą pakartotinai kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją bei Vyriausybę, kad Vilniaus rajono savivaldybei nepagrįstai sumažintas finansavimas kelių infrastruktūros plėtrai būtų grąžintas.

2021-12-23 pakeisto ir įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. VIII-2032 nuostatuose paliktas 9 procentų rezervo lėšų finansavimas, Vyriausybės nustatyta tvarka skirstomas atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti. Savivaldybė teikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai prašymus (2022-03-04 reg. Nr. A33(1)-1954, 2022-08-31 reg. Nr. A33(1)-9147,  2022-12-22 raštu Nr. A33(1)-13404) skirti finansavimą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo Savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai arba jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui. 2022-07-12 Savivaldybė gavo iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsakymą, kad objektams skirti finansavimo iš valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams numatytų Programos finansavimo lėšų nėra galimybės. Į Savivaldybės pateiktas paraiškas nebuvo atsižvelgta, todėl stambūs tęstiniai kelių objektai taip ir lieka neįgyvendinti.

Pažymėtina, kad įgyvendinant įsigaliojusius Įstatymo pakeitimus, Savivaldybė patiria neigiamas pasekmes: iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtenka net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turi iš viso atsisakyti.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Vilniaus rajonas yra vienas iš didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2129 km², gyventojų skaičius – 114634.  Vilniaus rajone vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Vilniaus rajonas tampa poilsio vieta, pritraukiančia žmones pailsėti į paežeres, aplankyti žymias kultūrines vietas ir kitus traukos centrus. Per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės. Minėti faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, esama Vilniaus rajono transporto infrastruktūra neužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, netenkina gyventojų bendruomenės poreikių, neigiamai veikia gyvenamąją aplinką. Vilniaus rajonas yra priemiestinis, todėl tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2500 km (iš jų 23 proc. su asfalto danga, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga).

Pažymime, kad už gaunamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skirtas kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių, šaligatvių/takų remontas, tiesimas, vykdoma priežiūra. Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus didesni, nei skiriama lėšų. Dėl lėšų trūkumo sunku užtikrinti visų rajono kelių tinkamą priežiūrą.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, reiškiame didelį susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Įstatymo pakeitimų ir pakartotinai prašome Seimo narių grąžinti atskiro finansavimo skyrimą savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome grąžinti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki 7 proc. Valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams planuojamą skirti finansavimą iš vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris sudaro iki 33 proc. bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos.