kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

2019 metų devynių mėnesių gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika Vilniaus rajone

Per pastaruosius devynis šių metų mėnesius Vilniaus rajone kilo 707 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 7,94 proc.


Gaisrų metu užgeso 3 žmonių gyvybės (2018 m. – 2). Šiemet Vilniaus rajone dėl neatsargaus rūkymo žuvo 1 žmogus, dėl pašalinio ugnies šaltinio žuvo 1 žmogus ir dėl kitų priežasčių žuvo 1 žmogus. 2 žmonės žuvo individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir 1 kitos paskirties statinyje.

Gaisruose šiais metais, gyvenamosiose patalpose traumuoti 4 gyventojai ir kituose objektuose – 2. Per tą patį laikotarpį 2018 m. Vilniaus rajone patyrė traumas 8 asmenys.

Ugniagesiams gelbėtojams nuo gaisrų pavyko išgelbėti 4 žmones (2018 m. – 5) , apsaugoti nuo ugnies 62 statinius (2018 m. – 61).

Daugiausiai gaisrų 514 arba 73 proc. visų gaisrų, kilo atvirosiose teritorijose (2018 m. – 433), iš jų daugiausia t.y. 299 kartus (42,2 proc. visų gaisrų) degė pievos, 72 kartus (10,2 proc.) ugnis niokojo mišką. Taip pat 82 kartus (2018 m. – 82 ir 11,6 proc. visų šių metų gaisrų) liepsnojo gyvenamosios paskirties pastatai. Šiais metais 29 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, per praeitų metų tą patį laikotarpį – 39 kartus, o 31 kartą gesintos transporto priemonės (2018 m. – 35).

Ugnis sunaikino 16 statinių, o 2018 metais buvo sunaikinti 12 statinių, taip pat buvo suniokotos 22 transporto priemonės (2018 m. – 27 ).

Pagrindinės gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis (58,1 proc. visų gaisrų), kitos priežastys (4 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (3,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (3,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (2,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai  (1 proc.), neatsargus rūkymas (1 proc.). Taip pat užregistruoti 7 padegimai (1 proc.), o 157 (22 proc.) gaisrų priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai gelbėtojai be gaisrų gesinimo atliko ir 75 kitus gelbėjimo darbus (2018 m. – 94). Ugniagesiai 34 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (pernai 39), 17 kartų padėjo dirbti kitoms specialiosioms tarnyboms (23). 18 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko pagelbėti žmonėms, patekusiems į autoįvykius  (25 – pernai) ir, panaudoję specialias gelbėjimo priemonės, iš sumaitotų automobilių išlaisvino 2 nukentėjusiuosius bei ištraukė 5 žuvusius. 3 kartus jiems teko darbuotis vandenyje, kuomet ištraukė 1 skenduolį (pernai per tą patį laikotarpį – 3). Be to 2 kartus (2018 m. – 2) teko budėti nukenksminant sprogmenis.

Atvėsus orams ugniagesiai pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią. Gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių šį rudenį jau sunaikino ar apgadino ne vieną gyvenamąjį namą. Dažniausiai tokie gaisrai kyla, kai dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių, jiems užsidegus, ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas. Ugnis įsiplieskia ir dėl netvarkingų, įtrūkusių krosnių ir dūmtraukių, kai per plyšius rūksta dūmai, o kartais net matyti liepsna. Labai greitai užsidegti gali ir kai prie krosnies pakuros yra laikomos degios medžiagos. Kartais namai supleška ir dėl neatsargaus elgesio įkuriant krosnį, kai yra naudojami degūs skysčiai.

Šildymo įrenginiais būtina pasirūpinti iš anksto, dar prieš pradedant kūrenimo sezoną. Privalu išvalyti suodžius, dervas. Beje, suodžius būtina valyti ir šildymo sezono metu, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Sumažėjusi trauka, į patalpą sklindantis dūmai, gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų naudoti tik sausas malkas.

Užsidegus suodžiams dūmtraukyje reikia nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį.

Gaisrų galima išvengti, bet reikia nepamiršti dūmtraukio ir krosnies priežiūros, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, imtis remonto, mūrinį dūmtraukį išbaltinti.

Medinės grindys prie pakuros turi būti apsaugotos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles. Be to, draudžiama laikyti bet kokias degias medžiagas arčiau kaip per 1 metrą nuo krosnies pakuros.

Ugniagesiai taip pat primena, kad negalima palikti be priežiūros besikūrenančių neautomatinių šildymo katilų, krosnies ar židinio, arba jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams.

 

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos informacija

 

Shadow up