kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Kojūkas, mažoji žuvėdra ir Erasmus+

Konstanto Parčevskio gimnazijos projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ („Paukščiai be sienų“) komanda - 3 mokytojai ir 6 mokiniai - birželio 3-7 dienomis Slovėnijos Istrijos regione stebėjo paukščius bei tyrinėjo, kaip glaudžiai žmogus yra susijęs su jį supančia aplinka. Trečiojo projekto susitikimo metu visas užduotis mokiniai atliko su bendraamžiais iš Portugalijos, Rumunijos, Turkijos bei Slovėnijos.


Aplankėme neįtikėtino grožio Skočjano įlankos  rezervatą, kuris buvo įkurtas sąvartyno vietoj.  Šis pokytis buvo inicijuotas vietinių moksleivių, kuriem rūpėjo gamta ir ypač jie buvo neabejingi mažajai žuvėdrai. Tuomet dėl taršos šio paukščio populiacija smarkiai mažėjo. Jauni žmonės įsitikino, koks trapus yra žmogaus ir gamtos ryšis tiek mieste tiek už jo ribų. Projekto Erasmus+ „Birds without Borders“ („Paukščiai be sienų“)   dalyviai sukūrė vaizdo filmukus, kuriuose išradingai ragina saugoti Skočjano įlanką.

Didelį įspūdį projekto dalyviams padarė ir Soline Pads - vieta, kur garinimo būdu yra išgaunama jūros druska. Norint palaikyti  tinkamą ekosistemą čia tai yra daroma tik senoviniu būdu. Matėme kojūką - įdomų paukštį, kuris turi ilgiausias Europoje kojas (palyginus su kūno ilgiu).

Paukščius taip pat stebėjome įvairiose edukacinėse trasose. Vienos jų ilgis buvo net 9 km! Aplankėme Škocjano urvus , kurie pribloškia savo grožiu. Urve matėme visų rūšių stalaktitus ir stalagmitus, čia teka požeminė upė. Toliau kelias driekiasi virš Rekos upės kanjono. Išorėje Škocjano urvai yra stulbinamo grožio: šniokščia krioklys, teka upė Reka.

Kurortinių Adriatikos miestų Portoroz, Piran, Izola grožybes apžiūrėjome plaukdami laivu, kuriame įgula mus pavaišino ant grotelių kepta žuvimi bei kalmarais. Tikėdamiesi savo žuvies porcijos, mus lydėjo kirai, o mažieji kormoranai sergėjo savo pietų ant midijų gaudyklių. Izolos miestą tyrinėjome su žemėlapiu rankose atlikdami užduotis: skaičiuodami miesto paukščius, ieškodami skulptūrų su paukščiais, o įveikus šią trasą mus laukė smagios maudinės jūroje.

Žmogaus ir paukščių sąveika buvo nagrinėjama per įvairius užsiėmimus Skočjano įlankos edukaciniame centre. Čia mokiniai tobulino savo debatų įgūdžius , o debatuoti juos mokė ir vėliau teisėjavo atvykusi iš JAV debatų teisėja Bojana Skrt. Buvo aptarinėjama, kokią neigiamą įtaką žmogus daro paukščiams plėsdamas miestus, kirsdamas medžius bei kokių problemų sukelia paukščiai miestiečiams, pavyzdžiui, teršdami aplinką. Nusprendėme, kad Skotjano įlanka yra puikus pavyzdys, kaip žmogus ir paukščiai gali būti gerais kaimynais.

Šio susitikimo metu projekto dalyviai atskleidė ir (ne) legalios medžioklės savo šalyse temą. Mūsų komandai tai buvo puiki galimybė pratęsti akciją „Saugokime gandrus“, kurią pradėjome savo gimnazijoje ir dabar dar bemaž 50 projekto dalyvių prisidėjo prie mūsų iniciatyvos pasirašydami ant akcijos plakato. Teigiamas Skotčano įlankos jaunųjų aktyvistų pavyzdys dar labiau įkvėpė mūsų komandą saugoti savo aplinką ir Lietuvos nacionalinį paukštį – baltąjį gandrą.

Žmogaus ir paukščių sąveika mieste buvo atskleista ir Slovėnijos mokinių sukurtame trumpame pasirodyme , kuriame suvaidino penkių šalių „ aktorių“ komanda. Atsiskleidė ir kiti dalyvavusių mokinių gebėjimai: jie kūrė eiles apie paukščius, piešė plakatus, dalyvavo meniniame foto konkurse „Birds GO“ ir visą tai jaunimas pristatė mokyklos bendruomenei per baigiamąjį projekto renginį.

Mus sužavėjo, kaip išdidžiai slovėnai puoselėja savo tradicijas: kaimeliuose šeimos iki šiol gamina alyvuogių aliejų pagal senovines tradicijas. Čia mums paruošė ypatingą staigmeną ir parodė, kaip miške su šunimis ieškoma brangių grybų – triufelių, kurios vėliau mums teko ir paskanauti. O štai tradiciniame festivalyje, kurį aplankėme Marezige miestelyje girdėjome ne tik patriotinių dainų apie šį regioną – Istriją, bet ir stebėjomės mažųjų šventės dalyvių jumoristiniais pasakojimais senoviniu dialektu (visi suprato, nes juokėsi iš širdies). Šioje šventėje bendruomenei mes buvome pristatyti kaip garbingi svečiai – mat, svetingumas yra vienas iš slovėnų bruožų.          

Projekto veiklos metu Slovėnijoje supratome, kad neatsitiktinai šalies pavadinime atsispindi žodis „love“ - čia žmonės tikrai tausoja savo gamtą, tradicijas, kraštą.

Apie įdomią bei įspūdingą projekto veiklą Slovėnijoje projekto dalyvių komanda papasakojo gimnazijos bendruomenei per projekto sklaidos renginį, kuris vyko birželio 17 d., kuomet atvykę mokiniai bei mokytojai galėjo pasivaišinti ir slovėniškais gardėsiais.

Inesa Rusecka,
Erasmus+ projekto „Birds without Borders“ koordinatorė

Veikla yra finansuojama programos Erasmus+

Straipsnis atspindi jos rengėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį, ir Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį ir galimą panaudojimą.

Shadow up