kaires_puses_index
 
 
 


Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Nauja Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarka

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. ISAK-2173 „Dėl Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ redakcija Nr. V-751.


Naujoje redakcijoje yra keli esminiai pakeitimai. Prašome atkreipti dėmesį, kad vaiko brandumas vertinamas nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Vaikų registracija į brandumo vertinimą vykdoma tik iki š. m. kovo 31 d., laiku neužsiregistravę į tyrimą nebus priimami.

Vilniaus rajone Vaiko brandumą mokyklai vertina tik Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai. Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba vykdo vaikų, gyvenančių Vilniaus rajono teritorijoje, išankstinę elektroninę registraciją į Vaiko brandumo įvertinimą iki š. m. kovo 31 d. savo internetinėje svetainėje adresu, http://www.ppt.vrsa.lt/brandumovertinimas, papildoma informacija apie brandumo vertinimą teikiama telefonu (8 5) 2439429.

Vaiko brandos ugdymui svarba jo tolimesnei sėkmei gyvenime

Ankstyvoji vaiko patirtis mokykloje dažnai suformuoja tolesnio mokymosi pagrindą, todėl itin svarbu, kad bendromis ugdytojų – tėvų ir pedagogų – pastangomis pavyktų užtikrinti, kad ši patirtis būtų sėkminga visiems vaikams. Kaip rodo įvairūs tyrimai, vaiko brandumas mokyklai yra glaudžiai susijęs su tolesne jo sėkme.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę/mokyklą nepasiekę būtino brandumo lygmens, patenka į rizikos grupę siekdami akademinės, socialinės ir profesinės sėkmės – jie dažniau pasiekia žemesnius mokymosi rezultatus, dažniau patiria socialinių ir emocinių sunkumų mokykloje ir net būdami suaugę. Jie taip pat patiria sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio, socialinių įgūdžių stokos. Kalbiniai ir pažintiniai gebėjimai yra taip pat svarbūs, kaip ir socialinė bei emocinė branda – menki pažintiniai gebėjimai trukdo vaikui suvokti, sekti ir vykdyti užduotis ar nurodymus, o socialinių įgūdžių stoka sukelia sunkumų dirbant grupėmis ir individualiai, bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Šie sunkumai yra susiję ir su socialinio nepritapimo apraiškomis, pavyzdžiui tokiomis, kaip bendraamžių atstūmimas, patyčios ar priekabiavimas.

Kada pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę/pradinę mokyklą?

Kalbant apie vaiko brandumą mokyklai sudėtinga išskirti atskirus jo požymius, nes įvairiose metodikose ir tyrimuose aprašomos skirtingos vertinimo sritys. Įvairių šalių švietimo sistemose ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam ugdymui yra keliami skirtingi tikslai dėl šalių kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių skirtumų. Taip pat to paties amžiaus vaikai labai skiriasi savo branda mokyklai ir tam tikrą raidos lygį įvairiose brandos srityse gali pasiekti skirtingu laiku. Dažniausiai mokslininkų ir pedagogų išskiriami veiksniai, galintys lemti vaiko sėkmę mokykloje, yra vaiko fizinė sveikata, psichinė ir emocinė branda, socialiniai, bendravimo gebėjimai, požiūris į mokymąsi, kalbiniai ir pažintiniai gebėjimai, bendrosios žinios.

Kad kiekvienas vaikas mokykloje galėtų patirti mokymosi sėkmę, svarbu:

  • kad vaikas, pradėdamas lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę/pradinę mokyklą, būtų pasiekęs pakankamą lygmenį visose brandos srityse ir susiformavęs reikiamus gebėjimus mokytis mokykloje;
  • kad mokykla būtų pakankamai pasirengusi priimti įvairius mokinius ir sukurti visiems jiems tinkamą ugdymo aplinką;
  • kad šeima būtų pakankamai pasirengusi padėti vaikui sklandžiai pereiti iš namų ar ankstyvojo ugdymo aplinkos į pradinio ugdymo aplinką ir skatintų pozityvias vaiko nuostatas mokytis mokykloje.

Lietuvoje ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje siekiamos ugdyti kompetencijos (vertybinių nuostatų, esminių gebėjimų ir žinių visuma) yra apibrėžtos Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše ir Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje. Optimalūs pagal individualias galias ugdymosi pasiekimai – kompetencijos (socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė) sudaro ir užtikrina vaiko mokyklinę brandą.

Jei tėvai pageidauja į priešmokyklinio ugdymo grupę ar pradinę mokyklą leisti vaiką anksčiau, nei privalo, yra vertinamas vaiko brandumas mokyklai.

Vertinant laikomasi požiūrio, kad brandumas yra daugiakomponentis reiškinys. Pagal įvairius kriterijus vertinama intelektinė, socialinė ir emocinė branda.

Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodikoje nurodoma, kad intelektinę brandą sudaro:

  • pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, gebėjimai išskirti figūrą iš fono, palyginti formą, mąstyti pagal analogiją, organizuoti erdvinę informaciją į sisteminę visumą, samprotavimo gebėjimai, įsiminimo ir atgaminimo pagal pavyzdį įgūdžiai, girdimasis suvokimas ir pan.;
  • kalbiniai gebėjimai, rodantys kalbos supratimą, žodyną ir gramatinių konstrukcijų vartojimą;
  • vizualinė-motorinė koordinacija, t. y. smulkiųjų judesių tikslumas, regimojo suvokimo ir motorinės koordinacijos visavertiškumas;
  • dėmesio, suvokimo, atminties, kalbos ir motorikos procesų integracija, turinti lemiamos reikšmės skaitymo įgūdžių formavimuisi mokantis rašytinės kalbos.

Socialinę ir emocinę brandą sudaro gebėjimas kryptingai veikti, emocinis stabilumas, gebėjimas užmegzti ryšius su bendraamžiais ir suaugusiais mokymosi veikloje, elgesio savikontrolė ir kt.

Vadovaujantis Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodikos reikalavimais, ankstyvas ugdymas gali būti rekomenduotas tik tuo atveju, jei vaikas yra pasiekęs pakankamą intelektinės, socialinės ir emocinės brandos lygį, atsižvelgus į metodikoje nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad vaikas yra pasiekęs vidutinį gebėjimų lygį, lyginant juos su vieneriais metais vyresniais vaikais. Kitaip tariant, jis geba atlikti įvairias užduotis, bendrauti, bendradarbiauti, klausytis, vykdyti nurodymus, susikaupti įvairioms mokyklinėms veikloms ir pan. taip pat gerai, kaip ir vieneriais metais vyresni vaikai, su kuriais jis ir planuojamas ugdytis vienoje grupėje/klasėje.

Nustačius, kad bent pagal vieną iš kriterijų vaikas nėra pasiekęs pakankamo brandos lygio, ankstyvas ugdymas vaikui pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas yra nerekomenduojamas.

Kokie požymiai gali rodyti, kad vaikas yra pasiruošęs ankstyvam ugdymui pagal priešmokyklinio/pradinio ugdymo programą?

  • Orientuojasi artimoje aplinkoje (pvz. žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį, gyvenamąjį adresą ir pan.);
  • Stengiasi būti savarankiškas (pats apsirengia, tvarko savo daiktus, prausiasi ir pan.);
  • Stengiasi valdyti savo emocijas, valdo spontaniškus norus;
  • Jaučiasi atsakingas;
  • Nugali savo baimę, nedrąsumą;
  • Planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą;
  • Dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą;
  • Turi draugų kieme, darželyje;
  • Noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse;
  • Žaisdamas, priklausomai nuo situacijos, gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui;
  • Bendradarbiauja tiek su kitais vaikais, tiek su suaugusiais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys, klausosi nurodymų, geba juos tikslingai vykdyti;
  • Bando savarankiškai įveikti kilusius sunkumus, nebijo paklausti, paprašyti pagalbos;
  • Moka susikaupti, išlaikyti dėmesį, kol atliks užduotį;
  • Moka klausytis;
  • Išbando įvairias veiklas (prasimano įvairių žaidimų, bando vaidinti, groti, šokti, spalvina, piešia, mėgsta judriuosius žaidimus ir kt.);
  • Smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas;
  • Pradeda domėtis raidėmis, mėgina rašyti raides ar simbolius, bando rašyti ar net skaityti;
  • Pažįsta spalvas (ne tik pagrindines, bet ir papildomas);
  • Turi darbinės atminties įgūdžius (pvz., žino, ko reikia žaidimui, atsimena, ką reikės daryti, kas ką sakė, ko prašė, įsimena eilėraščius, dainelių žodžius, šokio judesius, prisimena ir papasakoja, ką veikė ryte, numato, ką veiks vakare ir kt.);
  • Moka sklandžiai reikšti mintis ugdomąja kalba, vystyti nuoseklų pasakojimą;
  • Gali logiškai mąstyti, kurti analogijas (pvz., gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį, sudėti daiktus didėjančia–mažėjančia tvarka, pamatyti trūkstamas dalis, piešiniuose nurodyti panašumus ir skirtumus ir kt.);
  • Jau gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus;
  • Tiksliai ir aiškiai taria daugumą kalbos garsų, domisi žodžių reikšmėmis, kuria istorijas, supranta vaizdingus posakius;
  • Gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus;
  • Moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti;
  • Pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį;
  • Geba įsivaizduoti, piešia ir konstruoja tiek realius, tiek įsivaizduojamus dalykus;
  • Nusiteikęs eiti į mokyklą/priešmokyklinio ugdymo grupę, žino apie ten vykdomą veiklą, struktūrą, yra nusiteikęs mokymosi veiklai;
  • Domisi knygomis ir mokyklinio tipo užduotėlėmis (mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, kartu atlikti loginio mąstymo ar kitokias užduotis);
  • Turi pakankamai išlavintą smulkiąją motoriką (gerai kopijuoja linijas, figūras, spalvindamas laikosi kontūrų, taisyklingai laiko pieštuką);
  • Turi suformuotus higienos įgūdžius (pats eina ir susitvarko tualete, moka pats praustis, šluostytis, valytis dantis, susitvarkyti savo kambarį, daiktus, žaislus, mokymosi reikmenis ir kt.);
  • Yra užsigrūdinęs ir fiziškai pasirengęs pakankamiems veiklos krūviams (atsparus peršalimo ligoms, gali pakelti ir savarankiškai nešti krepšį su knygomis, gali nepavargdamas ilgesnį laiką išsėdėti vienoje vietoje ir pan.);
  • Geba susitvarkyti netikėtose situacijose.

 

Parengė Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė
Olga Bartkevič

 


Naudota literatūra:

  1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014 metai.
  2. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-751 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005  m. spalio 29 d. įsakymo Nr. ISAK-2173 „Dėl vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo.
  3. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014 metai.
  4. Švietimo problemos analizė: Vaiko brandumas mokyklai – kas tai? Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2015 metų lapkritis, Nr. 14 (138).
  5. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas. Antras leidimas. Vilnius, 2015. 
Shadow up