kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Patarimai, kaip tvarkant kapavietes išlikti draugiškiems aplinkai

Vėlinių laikotarpiu dažnas gyventojas lanko artimųjų kapavietes ir rūpinasi jų priežiūra. Tačiau kraštovaizdžio ir atliekų tvarkymo specialistai teigia, kad rinkdamiesi, kaip dekoruosime kapus, turėtume nepamiršti tausoti aplinką ir pasitelkti tvarius sprendimus. Pasak jų, rūpestis kapaviečių puošmenomis neturi užgožti artimųjų pagerbimo ir atminimo.


Keičiasi kapų tvarkymo įpročiai

MB „Memorus“ direktorė, kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė teigia, kad ekologiškas kapų tvarkymas daugumai gyventojų vis dar nauja tema. „Girdėdami apie besikeičiantį pasaulinį požiūrį į ekologiją, dalis klientų pradeda teirautis tvaresnių sprendimų, todėl pagalvojame, kaip tą poreikį būtų galima patenkinti, patys šviečiame esamus klientus apie alternatyvas bei galimybes“, – sako pašnekovė.

E. Balčiūnienė pasakoja, kad tvarkant kapavietes, bent jau didmiesčiuose ir tarp jaunų žmonių, vis labiau kreipiamas dėmesys į atliekų rūšiavimą, mažesnį žvakelių skaičių bei minimalizmą kapo puošyboje. Vis dažniau žmonės renkasi natūralius kapo puošimo elementus, populiarėja stacionarios ir ilgaamžės žvakidės.

Kraštovaizdžio ekspertė sako, kad tvarkant kapavietes svarbu yra ne papuošimų kiekybė, bet kokybė. „Natūralios, kokybiškos medžiagos vizualiai atrodo geriau, jos malonesnės akiai, o ilgalaikėje perspektyvoje ir ekonomiškesnės. Tokiu požiūriu dekoruotas kapas atrodo subtiliai, skoningai. Tačiau kaip ir visur galioja pagrindinė taisyklė – saikingas visa ko kiekis.“

Ekologiškos kapaviečių priežiūros alternatyvos

MB „Memorus“ direktorė E. Balčiūnienė pasakoja, kad aplinkai mažiau žalos būtų daroma, jei kapavietė būtų įrengiama be standartinių betoninių tvorelių, paminklų, granito plokščių. Tokiu atveju galima rinktis suyrančias ar natūralias medžiagas, tokias kaip lietuviškas lauko riedulys, medinis koplytstulpis, pinta iš vytelių ar medinė tvorelė. Idealiu atveju kapavietė galėtų būti dengta veja, o joje pastatyta medinė atminimo lentelė su mirusiojo duomenimis.

Visgi kraštovaizdžio ekspertė pastebi, kad dėl to, jog atsakomybė už kapų priežiūrą tenka artimiesiems, dažniau ieškoma praktiškesnių, o ne ekologiškesnių sprendimų. „Kapo vidaus tvarkymui galima naudoti natūralias ir suyrančias medžiagas, pavyzdžiui, grikių lukštus, medžio mulčią, pušų žievę, kankorėžius, smėlį, juodžemį, o likusią kapavietės dalį apželdinti daugiamečiais augalais. Tačiau tokie sprendimai nėra ilgaamžiai, nes augalais reikia rūpintis, biri danga turi būti prižiūrima, kad joje neaugtų piktžolės, su laiku keičiasi ir estetinis vaizdas.“

Pašnekovė sako, kad jau keletą metų floristai, kapus prižiūrinčios įmonės skatina klientus rūpintis ekologija ir siūlo natūralius iš vytelių ar šiaudų pagamintus kapaviečių papuošimus. Pasak jos, kapaviečių karkaso dekorui naudojamos gyvos ar džiovintos gėlės, samanos, kankorėžiai, šermukšnio uogos, viržių, medžio, kalocefalų šakelės ir kiti gamtoje randami turtai. „Pasigaminti tokią kompoziciją tikrai labai paprasta, tereikia paruošto karkaso, karštų klijų, gamtos gėrybių ir šiek tiek fantazijos. Tokios puošmenos yra natūralios, per laiką suyrančios, ekologiškos, estetiškos ir gana ekonomiškos“, – teigia E. Balčiūnienė.

Ilgai tarnaujančios puošmenos

Tvariau prižiūrėti kapavietes galima jas dekoruojant daugiamečiais augalais. Augalų tręšimui taip pat rekomenduojama naudoti ekologiškas ir gamtai nekenkiančias trąšas. „Maža smulkmena, kurią galime padaryti kiekvienas, tai palikti pardavėjui plastikinius sezoninių ar daugiamečių gėlių vazonėlius, jeigu planuojame nupirktą augalą iš karto pasodinti. Juos antrą kartą gali panaudoti medelynai, gėlių ūkiai. Kai kurie prekeiviai augalų šaknis jau dabar įvynioja į laikraštį“, – pasakoja MB „Memorus“ direktorė.

Dažna gyventojų daroma klaida tvarkant kapus – įsigyjamos nekokybiškos dirbtinės gėlės, kurios pasitarnauja tik kaip trumpalaikė dekoro priemonė. Kokybiškų gėlių kompozicija gali būti naudojama 2–3 metus. Taip pat yra ir su ne vieną sezoną naudojamais žibintais su keičiamais įdėklais, kurie yra geresnis pasirinkimas nei kas kartą degamos vienkartinės plastikinės ar stiklinės žvakės.

„Visi galime prisidėti prie aplinkos tausojimo naudodami stacionarius metalinius ar granitinius žibintus, kuriuose būtų keičiami tik patys įdėklai. Sprendžiant šią problemą gaminame rankų darbo granitines žvakides, į kurias dedame net 110 val. degančius įdėklus. Tokios žvakidės naudojamos ilgai ir yra išskirtinis kapavietės puošybos akcentas. Verta atkreipti dėmesį ir rinktis įdėklus, kurie užpildyti natūraliu, kokybišku, ilgai degančiu vašku. Dažnai parduotuvėse parduodami didžiuliai stikliniai ar plastikiniai indai skirti tik efektui sukurti, tačiau jų ugnelės degimo laikas trumpas“, – sako E. Balčiūnienė.

Rūšiuoti atliekas svarbu ir kapinėse

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vadovas Mindaugas Varnas teigia, kad svarbu nepamiršti, jog atliekas rūšiuoti turime ir kapinėse. Žaliosios atliekos, vainikai, nužydėjusios gėlės, kiti augalai, nugrėbti lapai turi būti metami į žaliųjų atliekų konteinerius. Į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius reikėtų mesti kitas atliekas, tokias kaip žvakių liekanas, plastikines ir stiklinės žvakides, vainikų juostas.

„Gyventojai, kurie atliekas aktyviai rūšiuoja kasdieniniame gyvenime, taip pat sąmoningai elgiasi ir lankydami artimųjų kapus. Tvarkant kapavietes susidariusias atliekas jie išrūšiuoja ir išmeta į atitinkamus konteinerius. Sąmoningas ir atsakingas kapinių tvarkymas ženkliai sumažintų atliekų sankaupas“, – sako pašnekovas.

Pasak M. Varno, artimųjų noras pagerbti Anapilin išėjusius brangius žmones, kuo įstabiau išpuošiant jų kapus, kartais užgožia tikrąją kapų lankymo prasmę – atminti ir pagerbti mirusįjį, prisiminti jį dėkinga širdimi, uždegti žvakutę ir pasimelsti. Visgi jis pastebi, kad kapų tvarkymo tradicijos pamažu keičiasi – masyvūs paminklai ir gėlių darželiai kapuose lieka praeityje. Vyrauja minimalistinis kapų įrengimas, ekologiškas požiūris į papuošimus, grįžtama prie natūralumo.

„Vis dažniau kapų lankytojai sąmoningai renkasi tokias kompozicijas, kurias vėliau būtų galima  kompostuoti, o ant kapo uždegama tik viena žvakutė. Daugybė stiklo, celofano, plastiko, metalo, dažytų audinių yra išvežama iš kapinių į sąvartynus. Todėl naujos kapaviečių priežiūros tendencijos ypač prisidės prie aplinkos taršos mažinimo“, – teigia atliekų tvarkymo specialistas.

„Atliekų kultūra“ pataria: venkime daugybės papuošimų, jie nebūtini, kad kapavietė atrodytų graži ir tvarkinga. Visų šventųjų ir Vėlinių dieną ypatingai svarbus dvasinis ryšys, o kapų puošimas turėtų tapti saikinga tradicija.



Inf. UAB „VAATC“ 

 

Shadow up