kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

2021 metų devynių mėnesių gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika Vilniaus rajone bei naudingi patarimai prasidėjus šildymo sezonui

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, per pastaruosius devynis šių metų mėnesius Vilniaus rajone kilo 349 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 26 proc. Gaisruose žuvo 5 (2020 m. – 1) žmonės, traumuoti 6 (pernai – 7) gyventojai.


Tragiškame gaisre, kuris kilo Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., esančiame daugiabutyje gyvenamajame name dėl neatsargaus rūkymo žuvo 2 žmonės. Dėl neatsargaus žmogaus elgesio, individualiame gyvenamajame name, Vališkių k., Mickūnų sen., kilusiame gaisre žuvo 1 žmogus. Dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų daugiabutyje gyvenamajame name, Skirlėnų k., Sužionių sen. kilusiame gaisre žuvo 1 gyventojas. Taip pat 1 žmogus žuvo apleistame pastate, Juodšilių k., Juodšilių sen. dėl pašalinio ugnies šaltinio kilusiame gaisre.

Šiais metais gaisruose, gyvenamosiose patalpose traumas patyrė 4 gyventojai, pagalbinio ūkio paskirties pastatuose – 1 ir kituose objektuose – 1.  Per tą patį laikotarpį 2020 m. Vilniaus rajone patyrė traumas 7 asmenys.

Ugniagesiams gelbėtojams iš gaisrų pavyko išgelbėti 17 gyvūnų, apsaugoti nuo ugnies 22 statinius ir 4 transporto priemones. 

Daugiausiai gaisrų 152 arba 43,5 proc. visų gaisrų, kilo atvirosiose teritorijose (2020 m. – 294), iš jų daugiausia t.y. 61 kartą (17,5 proc. visų gaisrų) degė pievos, 4 kartą (1,2 proc.) ugnis niokojo mišką. Taip pat 78 kartus (2020 m. – 61 ir 22,4 proc. visų šių metų gaisrų) liepsnojo gyvenamosios paskirties pastatai. Šiais metais 39 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, per praeitų metų tą patį laikotarpį – 37 kartus, o 35 kartus gesintos transporto priemonės (2020 m.  23).

Ugnyje žuvo 44 gyvūnai (2020 m. – 5), sunaikinti 5 statiniai (pernai – 4), taip pat buvo suniokotos 19 transporto priemonių (8).

Pagrindinės gaisrų priežastys: pašalinis ugnies šaltinis (39 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (11,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (8,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (6 proc.), kitos priežastys (6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), kiti transporto priemonių gedimai (2,3 proc.) žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (1,4 proc.),  neatsargus rūkymas  (0,6 proc.).  Taip pat užregistruoti 11 padegimų (3,2 proc.), o 16 (4,6 proc.) gaisrų priežastys dar tiriamos.

Ugniagesiai gelbėtojai be gaisrų gesinimo atliko ir 124 kitus gelbėjimo darbus (2020 m. – 134). 76 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (pernai 81), 21 kartą padėjo dirbti kitoms specialiosioms tarnyboms (26).  18 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko pagelbėti žmonėms, patekusiems į autoįvykius (23  pernai) ir, panaudoję specialias gelbėjimo priemonės, iš sumaitotų automobilių išlaisvino 3 nukentėjusiuosius bei ištraukė 1 žuvusį. 1 kartą atlikti darbai aukštyje, 2 kartus teko darbuotis vandenyje (pernai per tą patį laikotarpį – 1). Taip pat 5 kartus (2020 m. – 1) teko budėti nukenksminant sprogmenis. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu iš viso atliktų gelbėjimo darbų sumažėjo 7,5 proc.




Naudingi patarimai prasidėjus šildymo sezonui


Prieš kūrenant krosnis:

  • būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai;
  • negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių;
  • kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą;
  • kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

 

Kūrenant krosnis:

  • ypač pavojingos smalkės, jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojama pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.

 

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

  • lengvas apsvaigimas;
  • mieguistumas;
  • sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

 

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

  • pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
  • elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
  • nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
  • išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis. Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

 

Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:

  • naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
  • įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
  • patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

 

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!

Siekiant sumažinti gaisrų skaičių gyvenamajame sektoriuje Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai Vilniaus rajono teritorijoje vykdo prevencijos akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu suteikiamos konsultacijos ir patarimai, kaip pasirengti ir saugiai elgtis ekstremaliosios situacijos metu, gaisrinės saugos klausimais, atkreipiamas dėmesys į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ar kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, paaiškinama, kodėl reikalingi autonominiai dūmų signalizatoriai.

 

 

 

PAGD prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus informacija

 

Asociatyvi nuotr. pexels.com


 


Shadow up