kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Pažink. Kelionė po Vilniaus rajoną ir Rokiškio kraštą

Vilniaus rajonas yra vieta, kuri įtraukia į tradicijų ir istorijos sūkurį. Čia galima įgyti unikalios patirties, tyrinėjant nematerialųjį kultūros paveldą. Šiame krašte pynėsi  lenkų, lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, totorių, rusų ir žydų  tautų tradicijos ir religijos nuo gilios senovės. Šių kultūrų sąveikoje susiformavo savitas folkloras, tautosaka ir liaudies amatai. 


Šis maršrutas atveria nuostabią galimybę pažinti nematerialiąją kultūrą, su pagoniškais papročiais susijusias tradicijas, o dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose, suvokti praeitų amžių papročių ir amatų prasmę.


Medininkų pilis

Medininkų pilis

Dėl Medininkų pilies pastatymo laiko vieningos nuomonės nėra: vieni pilies atsiradimą žymi XIII a. viduriu, kiti – XIV a. antrąja puse. 1387 m. Medininkų pilis paminėta kryžiuočių ordino žvalgų šimto kelių aprašymuose. Tais pačiais Lietuvos krikšto metais karalius Vladislovas Jogaila Medininkuose įkūrė vieną iš septynių pirmųjų Lietuvoje steigtų parapijų.

Medininkų pilis yra puikus gynybinio komplekso pavyzdys, laikytinas labiausiai išvystyta, autentiškiausia aptvarinio tipo pilimi ir vienu seniausių akmens ir plytų mūro architektūros paminklų ir gynybinių objektų Lietuvoje. Ketvirto aukšto atskirais laiptais buvo galima patekti į visą sienų perimetrą juosiančią šaulių tiltinę galeriją. Per jos sienose esančias 285 angas pilies šauliai gynėsi nuo priešo puolimų.

Nors pilis neturėjo savo kunigaikščio, Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas neapleido pilies, joje ne kartą lankėsi. Valdovas prie Medininkų įkurdino totorius, vykdančius savo svarbiausią pareigą – tarnybą pilies įguloje. Totoriai gyveno Pilkapių kaime, įsikūrusiame į rytus nuo pilies vos už 2 km. Po Vytauto Didžiojo mirties tvirtovės reikšmė tolydžiai menko. XV–XVI a. sandūroje ją nuniokojo gaisras, po kurio tvirtovė neatsigavo – iš jos liko tik griuvėsiai.

Daugiau skaitykite: /index.php?284587198

Kontaktai:
Šv. Kazimiero g. 2, Medininkai, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.trakaimuziejus.lt


Neries regioninis parkas

Neries vingiai
Nuotr. Haroldas Jasėnas

Neries regioninis parkas – labiausiai miškais apaugęs Lietuvos regioninis parkas. Jame auga vieni didžiausių ir seniausių ąžuolų šalyje. Ši vieta atvira visiems, kurie nori sužinoti daugiau apie pagonių kultūrą bei gamtines ir kultūrines vertybes, esančias abiejuose Neries krantuose. Parkas apima gražiausią Neries slėnio, kuriame žmonės įsikūrė jau daugiau nei prieš 10 000 metų, dalį. Protėviai tikėjo, kad griaustinio dievas Perkūnas gyveno ąžuole, todėl pagonys garbino šiuos medžius kaip šventas būtybes. Eidami palei Neries upę – pamatykite Karmazinų pilkapius, kurie liudija tolimąją mūsų protėvių praeitį. Pilkapiai galėjo būti supilti apie VI–VIII a. Parke rasite 9 skirtingus žygių takus, galėsite dalyvauti įdomiose ekskursijose, kur išgirsite įdomių faktų apie baltų gyvenimą, pasiklausysite varlių choro arba pasinaudosite galimybe sekti gyvūnų pėdsakais.

Daugiau skaitykite: /index.php?2756430982

Kontaktai:
Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.neriesparkas.lt


Nemėžio totorių bendruomenė

Nemėžio totorių bendruomenė

Visi žino čeburekus, šimtalapius, šurpos sriubą, koldūnus, plovą ir balandėlius. Visi jie yra tradiciniai totorių patiekalai. Šis maistas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kulinarinio paveldo. Nors kai kas galvoja, kad džiovinta mėsa yra lietuviška tradicija, iš tikrųjų ji yra totoriška.  Be to, totoriai atsivežė ir lietuvių taip mėgstamą chalvą. Nemėžio totorių bendruomenė suteikia unikalią galimybę atrasti totorių kultūrą, kulinariją ir tradicijas – lankytojai gali paragauti patiekalų, apsilankyti mečetėje ir kapinėse, išgirsti ir pamatyti daug įdomių faktų tiesiogiai iš tikrųjų totorių. 

Daugiau skaitykite: /index.php?418294789

Kontaktai:
Totorių g. 4, Nemėžis, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.nemeztatarcom.webs.com


Liubavo dvaras ir malūnas

Liubavo dvaras ir malūnas
Nuotr. Lino Bartašiaus

Liubavo dvaro vandens malūnas buvo pastatytas ant Žalesos upelio kranto XVI a. ir nuo to laiko buvo kelis kartus atstatytas.

Tai unikalus techninio, istorinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo objektas, iliustruojantis ne vieną šimtmetį veikusio malūno technologinius aspektus.  Muziejaus kūrėjo Gintaras Karoso rūpesčiu buvo kruopščiai restauruota malūno techninė įranga sėkmingai išsaugant net smulkiausias autentiškas detales.

Daugiau skaitykite: /go.php/lit/IMG/13034

Kontaktai:
Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.liubavas.lt


Vilniaus krašto etnografinis muziejus Nemenčinėje

Etnografijos muziejus supažindina lankytojus su daugelio kultūrų nematerialiuoju kultūriniu paveldu. Beveik 1000 eksponatų pasakoja istoriją apie lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautybių tradicijas.

Muziejaus nuolatinę ekspoziciją sudaro daugybė senovės namų apyvokos daiktų, kuriuos padovanojo Vilniaus rajono gyventojai: ąsotėliai, dubenys, audiniai, tradiciniai rūbai, baldai, knygos, dokumentai bei meno kūriniai. Tarp eksponatų yra ir įrankiai, kuriuos naudojo amatininkai ir ūkininkai. Muziejuje rengiamos parodos, koncertai ir konferencijos, vietiniai gyventojai ir svečiai taip pat turi galimybę dalyvauti edukaciniuose dirbtuvėse, kur galima išmokti pinti verbas,  karpinių meno, pasigaminti muilą, išžiesti ar nulipdyti molinį daiktą.

Daugiau skaitykite: /go.php/lit/IMG/13077

Kontaktai:
Švenčionių g. 14, Nemenčinė, Vilniaus rajonas, Lietuva
www.vkem.lt

Vilniaus krašto etnografinis muziejus Nemenčinėje

 



Rokiškio kraštas unikalus ne tik turtinga istorija, sėlių krašto palikimu, bet ir puoselėjamais senaisiais amatais bei tradicijomis. Rajone rasime įvairių sričių amatininkų: audėjų, drožėjų, vilnos vėlėjų, pynėjų, karpytojų, kepėjų, vyndarių, kurie mielai dalijasi savo patirtimi, o jų produktai sertifikuoti kaip tautinis paveldas. Rokiškio krašto amatininkai savo išskirtiniais darbais bei išmone stebina tiek savo kraštiečius, tiek atvykusius svečius. 


Vyndario kaimo turizmo sodyba Roksala

Raimundo Nagelės šeima turi senas naminio vyno darymo tradicijas. Jau penkta vyndario šeimos karta gamina uogų ir vaisių vyną. Net devyni sodyboje gaminami lietuviški naminiai vynai turi Lietuvos tautinio paveldo sertifikatus. Apsilankiusieji sodyboje apžiūrės šiauriausią Lietuvoje vynuogyną, susipažins su vyno gamybos subtilybėmis. Lietuviško vaisių ir uogų vyno degustacijos metu, ragaujant šeimos vyninės gėrimus, pats vyndarys papasakos apie vyno istoriją, gamybą ir šiandienines tendencijas. 

Kontaktai:
Taručių k. 8, Pandėlio sen., Rokiškio r.
www.roksala.lt
+370 626 61510

   
Vyndario kaimo turizmo sodyba Roksala

 

Juodupės „baravykų“ ir šakočių namai

Čia vykdomos dvi edukacinės programos: „baravykų“ ir šakočių kepimas. Šie saldūs kepiniai Rokiškio ir Juodupės krašte per svarbiausias šeimos šventes tradiciškai puikuojasi ant stalo jau beveik šimtą metų, todėl abu produktai turi Lietuvos tautinio paveldo sertifikatus. Juodupės „baravykų“ ir šakočių namuose galima sužinoti apie kulinarinio paveldo gaminius ir jų kepimo procesą: šakočio kepimo edukacijoje lankytojai išgirs šakočio atsiradimo istoriją, pamatys, kaip ant malkomis kūrenamo pečiaus gimsta tradicinis lietuviškas šakotis, patys jį keps bei ragaus, o „baravykų“ edukacijos metu dalyviai iš tešlos pasigamins „grybukų“, išsikeps juos ir išpuoš  norimomis spalvomis.

Pergalės g. 2, Juodupė, Rokiškio r.
www.facebook.com/lsadauskiene
+370 656 80373

Juodupės ,,baravykų’’ ir šakočių namai

 

Tapytų langinių gatvės

Tapytų langinių gatvės
Nuotr. Giedrius Kujelis

Ši „galerija po atviru dangumi“ veikia ištisus metus. Menininkai langinėmis miestą puošia nuo 2003 metų ir jau ištapė daugiau nei 250 langinių. Tapytomis langinėmis papuošti Rokiškio miesto Nepriklausomybės aikštės, Respublikos, Kauno ir kitų gatvių namai. Šios ilgametės langinių tapymo tradicijos suteikia miestui išskirtinį meninį koloritą ir savitą dvasią, skatina meninę saviraišką. 

Nepriklausomybės a., Respublikos g., Rokiškis
Daugiau skaitykite: 
https://welovelithuania.com/rokiskis-tapytu-langiniu-miestas/




Kriaunų muziejus

Kriaunų muziejuje vyrauja kaimo kultūros paveldo tematika. Ekspozicijose gausu įvairių amatininkų (stalių, kalvių, audėjų, žvejų) darbo įrankių ir gaminių. Eksponuojami įdomūs ir vertingi kaimo išradėjų gaminiai: mašinos linų sėmenims malti ir sėmenų aliejui spausti, kojomis minamos kalvio dumplės, kopūstų pjaustymo, obuolių sulčių spaudimo mašina ir dar daug kitų. Muziejuje įrengtas XX a. pradžios kaimo trobos interjeras, organizuojamos edukacinės programos „Rankinės istorija“, „Bitutė pilkoji“, „Vaško kumelaitė, lino uodegaitė“. 

Sartų g. 12, Kriaunos, Rokiškio r.
www.muziejusrokiskyje.lt
+370 458 41718

   
Kriaunų muziejus

 

Joanos ir Antano Tunaičių etnografinė sodyba – muziejus

Muziejus įkurtas senoviniuose Tunaičių sodybos pastatuose Šetekšnių kaime. Čia sukaupti unikalūs XIX–XX a. vidutinio ūkininko buities eksponatai, žemės dirbimo padargai, staliaus, verpimo, audimo įrankiai ir kt. Ekspozicija atspindi Aukštaitijos kraštui – didžiausiam Lietuvos etnografiniam regionui, pasižyminčiam tarmių, tradicijų ir papročių gausa – būdingus aprangos, apavo, buities ir amatų, darbo įrankių, žemės ūkio padargų bei daugybės kitų veiklos sričių ypatumus.

Šetekšnių k., Panemunėlio sen., Rokiškio r.
www.rokiskiotic.lt
+370 616 39227

Joanos ir Antano Tunaičių etnografinė sodyba – muziejus


Kviečiame susipažinti su ES projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ nematerialiu kultūros paveldu, kuris apima tradicijas, tradicinius amatus, įgūdžius, folklorą, puoselėjimą ir išsaugojimą Vilniaus rajone, bei Rokiškyje. 

Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020  metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną  programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).

Projekto  „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą,  įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatintinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas  kūrybingam industrijų sektoriui.

Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės  administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.


welovelithuania.com



Shadow up