kaires_puses_index
 
 
  
  

 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Vyko Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis

Kaip ir kasmet, įsibėgėjus šildymo sezonui, lapkričio 18 d. vyko Vilniaus rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame pristatytas priešgaisrinės, šilumą teikiančių, komunalinių ir kitų tarnybų pasiruošimas šaltajam metų sezonui bei aptartos š. m. spalio 1-4 d. Lietuvoje vykusios valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos.


Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, pradėjęs posėdį pristatymu apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasiruošimą šaltajam sezonui, padėkojo Vilniaus rajono savivaldybei už valstybino lygio pratybas, kurios vyko spalio 1-4 d. imituojant Astravo atominės elektrinės avariją. Posėdžio dalyviams taip pat buvo pristatyta gaisrų ir gaisruose žuvusiųjų statistika Vilniaus rajone, papasakota apie vykdomų prevencinių akcijų rezultatus. Iš viso per 2019 m. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai aplankė 2 081 gyvenamąjį bustą, pusėje aplankytų būstų buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.

Iki š. m. lapkričio 14 d. prevencinės akcijos „Būk saugus, mokiny“ metu aplankyta 17 mokyklų. Mokyklų bendruomenės supažindintos su ugniagesio gelbėtojo profesija, gaisro kilimo priežastimis, saugaus elgesio taisyklėmis. Taip pat moksleiviams papasakota, kaip išvengti gaisro, kaip elgtis jam kilus, kada skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, kaip ir kur evakuotis, kam reikalingas dūmų detektorius, parodyti prevenciniai filmukai, išdalinti skirtukai-liniuotės ir knygutės.

Viršininko pavaduotojas paragino visus gyventojus susipažinti su ekstremalioms situacijoms spręsti paruošta internetine svetaine www.lt72.lt. Joje gyventojai gali sužinoti, kaip elgtis atsitikus nelaimei, ar kokių veiksmų imtis užkertant kelią nelaimėms.

Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Kęstutis Velikianecas užtikrino, kad komandos yra pasiruošusios bei aprūpintos atnaujinta gaisrine įranga.

Komunalinių paslaugų tiekėjus Vilniaus rajone atstovavęs Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Miroslav Romanovski patikino, kad šilumos tiekėjai ir komunalinės įmonės šildymo sezoną pradėjo laiku ir be jokių kliūčių. „Pasiruošimas sekančiam šildymo sezonui prasideda pasibaigus praėjusiam šildymo sezonui. Šildymo tiekėjai patikrina ir hidrauliškai išbando tinklus, prižiūri pastatų vidines šildymo sistemas, nuima šilumos apskaitos prietaisus ir nuveža metrologinei patikrai, sutvarko tas centralizuoto šildymo tiekimo atkarpas, kurios neišlaiko hidraulinių bandymų ir atlieka planinius metinius darbus šilumos ūkyje.“, – informavo skyriaus vedėjas. 2019 m. Vilniaus rajone nemažai buvo atlikta centralizuotų šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo darbų, pakeista apie 1 km šilumos trasų, pastatyta biokuro katilinė Juodšiliuose, rekonstruota katilinė Pagiriuose, pakeisti katilai Kalvelių, Didžiųjų Kabiškių ir Riešės katilinėse.

Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės ir darbo saugos specialistas Robert Kovalevskis papasakojo apie Vilniaus rajone vykusias civilinės saugos pratybas „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“ ir paminėjo, kad laukiama pratybų išvadų, kurios turėtų būti pateiktos jau šią savaitę. Posėdžio metu keltas klausimas ir dėl efektyvesnio gyventojų informavimo paskelbus ekstremalų įvykį. E. Tamašauskas priminė, kad gyventojai patys turi pasirūpinti, kad jų mobiliuosiuose įrenginiuose būtų įdiegta speciali informavimo programa ir atkreipė dėmesį, kad nauji mobilieji įrenginiai parduodami su įdiegta informavimo programa. Kalbėta ir apie galimybę ateityje įsigyti garsiakalbius ant automobilių, kuriuos turėtų seniūnijų atstovai.


KAIP ELGTIS PER ŠALČIUS


Prieš prasidedant šalčiams, pūgai:

• geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, tokia situacija gali sukelti pavojų gyvybei;
• kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.


Smarkiai atšalus, kilus pūgai:

• jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti, tačiau labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas;

• nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros;

• esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.


Nušalus kūno vietas:

• esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu;

• taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu;

• kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

 

KAIP ELGTIS ANT LEDO

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.


Prieš lipant ant ledo:

• prieš eidami ant ledo apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias;

• einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Tikrinkite ledą ne prieš save, o šone. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą;

• eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti;

• jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai;

• einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis;

• ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų;
ledas labai pavojingas atodrėkių metu;

• ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.


Jei įlūžote:

• nepraraskite savitvardos;

• ropškitės ant ledo į tą pusę iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn;

• nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą;

• užšliaužus ant ledo negalima tuojau pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.


Gelbėjant skęstantįjį:

• jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą;

• gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje;

• artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas;
jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos;

• prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę.  Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.


Išgelbėjus žmogų:

• ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą;

• čia nukentėjusįjį sušildyti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

 

Naudinga prevencinė informacija:

Žiemos pavojai https://youtu.be/vIVMQMClpM8;
Kaip saugiau elgtis per šalčius https://www.lt72.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis-per-alcius;
Kaip saugiau elgtis ant ledo https://www.lt72.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis-ant-ledo, https://www.youtube.com/watch?v=BtKzZfSuj8E&feature=youtu.be, https://www.youtube.com/watch?v=V2N4INU_vuU&feature=youtu.b;
Kaip elgtis įlūžus į ledinį vandenį: https://youtu.be/cqrttU4O--Y;
Kaip elgtis įlūžus ant ledo https://www.youtube.com/watch?v=9_nBR6F1dHs&feature=youtu.be;
Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip elgtis ant ledo https://youtu.be/BtKzZfSuj8E,  https://youtu.be/V2N4INU_vuU
Laida „Ugnies tramdytojai“ pataria, kaip naudotis smaigais, įlūžus ant ledo https://youtu.be/9_nBR6F1dHs.

 

Shadow up