kaires_puses_index
 
 
  
 

 

 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Buivydžių seniūnija turi savo herbą

Kiekviena - didesnė ar mažesnė - gyvenvietė turi savo herbą. Ši tradicija yra kilusi iš viduramžių, riterių laikų, kuomet herbas buvo šeimos, miesto, šalies simbolis. Lietuvoje herbai atsirado XIV a.: ši tradicija buvo perimta iš Vakarų, visų pirma iš Lenkijos. Miestų herbai Lietuvoje atsirado XV amžiuje, pirmiausia jie buvo suteikti pagrindiniams LDK miestams, vėliau ir mažesnėms gyvenvietėms. Daugiausia herbų buvo suteikta XVIII a. II pusėje. Iš pradžių herbą suteikdavo karalius, o vėlesniais laikais valstybės vadovas – prezidentas.


Iki šiol Vilniaus rajone tik dvi gyvenvietės turėjo herbą: Maišiagala su šv. Antaną vaizduojančiu herbu ir Nemenčinė su Šv. Arkangelo Mykolo atvaizdu.

 

Šiemet siekti herbo suteikimo pradėjo ir Buivydžių seniūnija. Š.m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dalios Grybauskaitės dekretu buvo patvirtintas Buivydžių herbas.

Buivydžių herbo sidabriniame lauke pavaizduotas piestu stovintis raudonas elnias, priekine dešine koja atsirėmęs į raudoną skydo šoną su sidabriniu heraldiniu, kitaip šv. Jurgio kryžiumi. Šv. Jurgio kryžius simbolizuoja Buivydžių žmonių pamaldumą, ten esančią to paties titulo bažnyčią. Sidabrinis laukas – vietovės lokalizaciją prie gražių ir valstybės saugomų vandens telkinių. Elnias – daugiau kaip pusę Buivydžių teritorijos apimančių turtingų miškų, puikaus kraštovaizdžio simbolis. Jo raudona spalva, kuri heraldikoje reiškia meilę, narsą ir drąsą, yra aliuzija į šio krašto žmonių dalyvavimą kovose bei sovietų valdžios vykdytus religinius persekiojimus.

 

Buivydžių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.

 

Šių metų liepos 15 d. Buivydžių bažnyčioje kunigas Ryszard Pieciun iškilmingai pašventino Buivydžių herbą ir vėliavą.

Herbas buvo pristatytas š.m. liepos 20 d. vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Shadow up