kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Vilniaus regiono atstovų nuotolinis susitikimas su Prezidentu Gitanu Nausėda. Aptartas COVID-19 pandemijos valdymas ir kitos aktualijos

Pirmadienį, gruodžio 21 d. vyko nuotolinis Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir patarėjų komandos  susitikimas su Vilniaus regiono atstovais. Kartu su Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Elektrėnų, Švenčionių, Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Trakų rajonų savivaldybių merais buvo aptartas COVID-19 pandemijos valdymas, pasiruošimas vakcinuoti gyventojus ir kitos Vilniaus regiono aktualijos.


Prezidentas, nuotoliniu būdu susitikęs su Vilniaus regiono savivaldybių merais, daugiausiai dėmesio skyrė COVID-19 pandemijos aktualijoms. Prezidentas domėjosi, kokius pagrindinius iššūkius valdant pandemiją mato savivaldybės ir kokius sprendimus reikia priimti, kad vakcinacijos procesas vyktų sklandžiai ir be trikdžių. Kalbėdami apie vakcinaciją, merai su Prezidentu taip pat aptarė Sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijas dėl vakcinavimo įgyvendinimo priemonių. Taip pat merai išdėstė išankstinius siūlymus, kaip būtų galima optimizuoti bendradarbiavimą su centrine skiepijimo procesą savivaldybėse koordinuosiančia institucija.

„Vakcina Lietuvą pasieks jau sekmadienį – gruodžio 27 dieną. Nuo koronaviruso pirmieji bus skiepijami medikai ir ypatingos rizikos grupėje esantys senjorai. Lietuvą pasieks 0,6 proc. Europos Sąjungos vakcinos pirkimo dalies. Pirmosios siuntos kiekis yra proporcingas mūsų šalies gyventojų skaičiui“, – informavo Prezidentas ir gavo merų patvirtinimą, kad savivaldybėse jau ruošiamasi vakcinacijai – numatomos vakcinavimo vietos, rengiamasi personalo mokymams, kad sulaukus vakcinos nebūtų delsiama nei minutės.

Apžvelgus COVID-19 pandemijos aktualius klausimus, nuotolinio posėdžio dalyviai taip pat kalbėjo apie naujo periodo ES investicijas ir ES lėšų skirstymą Lietuvą padalinus į du regionus. Aptarti būdai, kurie leistų pasiekti, kad Vilniaus regionas nebūtų nuskriaustas finansine prasme ir būtų užtikrintas investicijų tęstinumas.

Susitikime gvildenti klausimai ir dėl investicinių projektų įgyvendinimo bei šiuo metu pernelyg griežto savivaldybių skolinimosi apribojimo. Susitikime dalyvavusių merų teigimu galimybė skolintis pagal savivaldybės poreikį padėtų pritraukti naujų investicijų ar skatinti verslą.

Nuotoliniame posėdyje nemažai dėmesio skirta ir kitoms aktualioms Vilniaus regiono temoms. Merai su šalies vadovu ir jo patarėjais aptarė ir savivaldybėms kylančius klausimus, susijusius su ankstyvojo ugdymo prieinamumu, kvalifikacinių reikalavimų švietimo įstaigų vadovams lygiateisiškumo principu, valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms reforma ir kt.

Pristatydama Vilniaus rajoną ir pagrindinius iššūkius, merė Marija Rekst akcentavo, kad Vilniaus rajonas yra unikalus dėl daugelio priežasčių, taip pat dėl savo daugiatautiškumo ir daugiakultūriškumo. Vilniaus rajonas sparčiai auga, tą įrodo kasmet augantis išduodamų statybos leidimų skaičius, pvz. per šių metų 11 mėnesių išduota 1 600 statybos leidimų, o per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 1 100. Vilniaus rajone veikia platus švietimo įstaigų tinklas, visuotinai yra prieinamos socialinės paslaugos.

Gyventojų skaičius Vilniaus rajone taip pat sparčiai kiekvienais metais didėja, tačiau gyventojų statistika nevisai atspindi Vilniaus rajono gyventojų skaičių. Vilniaus rajone yra įregistruotos 262 sodų bendrijos, savivaldybės žiniomis, sodų bendrijose ir kitose vietovėse gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, kurių deklaruota gyvenimo vieta yra kitose savivaldybėse.

Gvildenant ypač reikšmingą švietimo temą Vilniaus rajone, merė pabrėžė, kad rajonas yra daugiatautis, todėl kokybišką švietimą siekiama užtikrinti ir visoms tautinėms mažumoms. Rajone veikia platus švietimo įstaigų tinklas, kurį stengiamasi plėsti, kad švietimas būtų prieinamas visiems vaikams. Šiuo metu statomas Vilniaus Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželio priestatas, kuriame galės ugdytis dar 120 vaikų. Kitais metais 100 vietų atsiras ir Riešės vaikų darželyje.

„Pastaruoju metu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aktyviai diskutuojame dėl švietimo įstaigų vadovų lenkų kalbos mokėjimo. Manome, kad tose mokyklose, kur ugdymas vyksta lenkų kalba, kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų aprašuose turi būti įrašytas ir reikalavimas labai gerai mokėti tautinės mažumos ugdymo kalbą“, – sakė merė. 

Nuotoliniu būdu organizuotame susitikime taip pat kalbėta apie žemės reformą, kuri vykdoma beveik 30 metų. Teisė disponuoti žeme yra vienas svarbiausių instrumentų, leidžiančių skatinti verslo investicijas ir operatyviai spręsti socialinės infrastruktūros plėtros klausimus. Savivaldybėms tokia teisė leistų atsisakyti perteklinių teritorijų planavimo procedūrų, paspartintų teritorijų vystymą ir paskatintų investicijų pritraukimą.

 

Parengta pagal lrp.lt ir vrsa.lt informaciją

Shadow up