Polski
Русский
English
Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvųnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė.
Šios didelės, tuščios teritorijos susidaro dėl pagrindinės Baltijos jūros problemos: eutrofikacijos, arba kitaip – fosforo ir azoto pertekliaus vandenyje, dėl kurio sparčiai dauginasi dumbliai ir vanduo ima „žydėti“. Dėl šio dumblių žydėjimo vanduo netenka savo skaidrumo, o gyvūliams reikalingo deguonies ima mažėti.
Kodėl eutrofikaciją sukeliančių medžiagų jūroje tiek daug? Prie to stipriai prisideda žmogaus veikla. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu taršos daugėja. Didelė dalis taršos atkeliauja iš netvaraus žemės ūkio. Jūrą teršia ir pramonės įmonės, išleidžiančios į upes gamyboje panaudotą vandenį. Tačiau didelė dalis teršalų atkeliauja iš gyventojų buitinių nuotekų: tualeto, vonios, skalbimo mašinos, indų ir rankų plovimo – viskas keliauja į Baltijos jūrą. Ši tarša, kartu su pakrantes nuklojusiomis nuorūkomis, dangteliais, maišeliais ir kitomis šiukšlėmis – ne pati geriausia padėka jūrai už visas jos teikiamas dovanas.
Tačiau turime šansą pasitaisyti.
G. Bučas su komanda jau 2024 metų kovo mėnesį inicijuoja ekspediciją aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ (angl. Save the Baltic Sea). Jos tikslas – ne tik savo akimis išvysti jūrą kankinančias problemas, bet ir užfiksuoti vietinių bendruomenių patirtis, suburti mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir valdžios atstovus neatidėliotinam pokalbiui.
„Baltijos jūros šalys jau kurį laiką įsipareigojusios vykdyti susitarimus, kuriais siekiama išgelbėti mūsų jūros sveikatą. Vienas jų – tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) paruoštas Baltijos jūros veiksmų planas. Tačiau matome, kad šie veiksmai juda gerokai lėčiau, nei turėtų, – teigia ekspedicijos lyderis Giedrius Bučas.
„Norime skleisti žinią ir suvienyti tiek visų Baltijos jūros šalių piliečius, tiek verslo ir valdžios atstovus imtis reikalingų veiksmų ir išsaugoti Baltijos jūros gyvybingumą ateities kartoms. Juk jūra prasideda mūsų miestuose. Ji prasideda kiekvieno iš mūsų namuose, darbuose, o visų pirma – galvoje,“ – sako visuomenininkas.
Klaipėdos mokslininkai: Baltijos jūros žuvų išteklių būklė – itin prasta
Klaipėdos Universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai Nerijus Nika, Tomas Zolubas ir Marijus Špėgys pabrėžia, kad dabartinė vertingų Baltijos jūros žuvų populiacijų būklė suprastėjusi. Žuvų kiekiai gerokai mažesni, nei praėjusį šimtmetį, o pačios žuvys – smulkesnės.
„Iš tiesų, prieš keliasdešimt metų žvejai galėjo pasigirti žymiai didesniais vertingų plėšriųjų žuvų (menkių, lašišų, otų) laimikiais. Svarbiausias šiuos išteklius veikiantis faktorius yra verslinė žvejyba, tačiau prie to prisideda ir daug kitų dalykų, tokių kaip klimato kaita, vis dar sunkiai suvaldoma jūros tarša ir kiti neigiami veiksniai,“ – pasakoja Tomas Zolubas.
Žuvų tyrėjus ypač neramina Baltijos jūros menkių būklė: „Nuo 2020 metų, dėl kritinės būklės teko sustabdyti rytinių menkių išteklių žvejybą, tačiau šiandien, po ketverių metų, ištekliai nerodo atsigavimo ženklų. Tikėtina, kad vienas pagrindinių tą lemiančių veiksnių – deguonies stokojančių negyvųjų zonų plėtimasis. Dėl to mažėja žuvims tinkamų neršto ir maitinimosi vietų. Prastas menkių augimas, tikėtina, susijęs ir su kitais neigiamais veiksniais, tokiais kaip prastėjančios mitybos sąlygos bei plintantys parazitai,“ – aiškina Nerijus Nika.
Negyvosios zonos – eutrofikacijos pasekmė
Pasak ekspertų, deguonies stokojančių negyvųjų zonų Baltijos jūroje susidarymas yra viena iš „vandens žydėjimo“ pasekmių. Taip buitine kalba vadinama eutrofikacija – procesas, kurio metu kyla intensyvus mikroskopinių dumblių ir melsvabakterių augimas. Jį sukelia padidėjęs azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje.
Dėl per didelio dumblių kiekio vandenyje, jiems pradėjus pūti, sunaudojamas deguonis - todėl šio gyvūnų kvėpavimui būtino elemento ima sparčiai mažėti. Dumblių sankaupas galima pastebėti ir mūsų pakrantėse, atbaidančias poilsiautojus nemaloniu kvapu.
Tiek azoto, tiek fosforo junginiai jūrą pasiekia su upių vandeniu, „praturtintu“ žemės ūkyje naudojamų trąšų pertekliumi ir gamyklų bei namų ūkių nuotekomis. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nors eutrofikacijos daroma žala Baltijos jūrai yra milžiniška, tai nėra vienintelė šios ekosistemos problema.
„Yra tūkstančiai cheminių medžiagų, kurias žmogus pagamino ir išleido į paviršinius vandenis, o paskui jos atsidūrė jūroje. Nuo įvairių jau uždraustų naudoti teršalų, tokių kaip pesticidas DDT, dioksinai ar sunkieji metalai, iki žmonių vartojamų vaistų, kurie taip pat pasiekia vandens telkinius,“ – teigia Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Marijus Špėgys.
Anot mokslininko, teršalai gali ne tik tiesiogiai paveikti žuvis, bet per mitybos grandines daryti neigiamą įtaką visai Baltijos jūros ekosistemai, tame tarpe ir žmonėms.
Žvejų pasakojimai liudija apie kadaise džiuginusius didelių žuvų laimikius arba dar tarpukario laikais nuo Palangos tilto stebėtas tarp bangų šmėžuojančias jūrų kiaules. Jos yra vienintelės banginių giminaitės Baltijos jūroje, kurių dabar visoje jos teritorijoje belikę tik keli šimtai. Šiuos Baltijos pokyčius atskleidžia ne tik senolių pasakojimai, bet ir ilgamečiai mokslininkų vykdomi stebėjimai.
„Išsaugokime Baltiją“ tai aplinkosauginė ekspedicija aplinkui Baltijos jūrą. Jos metu žygeiviai per 9 mėnesius nueis apie 6000 km ir aplankys 8 šalis. Šios unikalios tarptautinės aplinkosaugos kampanijos tikslas – šviesti visuomenę apie kritinę Baltijos jūros būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, bei kiekvienam prieinamus būdus sumažinti savo indėlį į jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Pakeliui ekspedicijos dalyviai bendradarbiaus su mokslinėmis institucijomis, vietos gyventojais ir bendruomenėmis.
Ekspedicija prasidėjo 2024 m. kovo 11 d. įspūdingu išlydėjimo renginiu Neringoje, kurio metu beveik 200 žmonių prisijungė prie žygeivių pirmojoje 20 km atkarpoje. Toliau ekspedicijos dalyviai kasdien įveikia nuo 20 iki 30 kilometrų atstumus. Pasiekus Lenkiją, Sopote surengta pirmoji Gyvoji laboratorija – renginys, kurio metu vietos gyventojai gali iš arčiau susipažinti su Baltijos jūros būkle ir būdais jai padėti, drauge su Lenkijos Okeanologijos mokslo institutu. Taip pat, Darlowo mieste žygeiviai bendravo su vietiniais moksleiviais paplūdimio šiukšlių rinkimo renginyje.
Artėjanti jūros tyrimų diena vyks Warnemünde, Vokietijoje. Tai puiki proga išgirsti vietos mokslinės bendruomenės balsus bei sudalyvauti įtraukiose dirbtuvėse apie klimato kaitos poveikį jūrai ir paplūdimiams. Daugiau informacijos apie artėjančius renginius galite rasti ekspedicijos internetiniame puslapyje www.savebaltic.eu/events/
Stebėkite naujienas apie ekspediciją bei Baltijos jūrą Delfi multimedijoje. Stebėkite pokalbius su ekspedicijos žygeiviais kiekvieną penktadienį „Delfi diena” gyvų transliacijų metu.
Artėjantys renginiai:
- 2024 m. Balandžio 20 - 21 d. Fehmarn saloje Vokietijoje, drauge su Lietuvos ambasados Vokietijoje atstovais, miesto meru ir Lietuvių bendruomene valysime vietinius paplūdymius. Drauge dalinsimės priemonėmis, kuriomis galima užkirsti kelią taršai pasiekti jūrą.
Jei norite prisijungti prie šio renginio, daugiau informacijos rasite čia. 
Organizatoriai:
VšĮ „Už švarią Lietuvą“ – socialinė iniciatyva, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu. Organizacijos įkūrėjas – Giedrius Būčas.
Organizacijos vizija – darnus bei švarus pasaulis, švarus visomis prasmėmis.
Renginio globėjai:
- Valdas Adamkus, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas;
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
Ekspedicijos partneriai:
- Vilniaus rajono savivaldybė;
- Europos Komisijos EU4Ocean koalicija;
- Tarpvyriausybinė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija HELCOM;
- Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas;
- Lietuvos Aplinkos Apsaugos Agentūra;
- Lenkijos Okeanologijos Institutas IOPAN;
- Latvijos Hidroekologijos Institutas;
- Estijos Jūros Tyrimų institutas;
- Baltijos jūros šalių ambasados;
- kiti.
Naujienos